Trečiadienį priimtame nutarime pažymima, kad, remiantis tarptautinių organizacijų skelbiamų tyrimų duomenimis, elektroninių mokėjimų skatinimas yra viena iš priemonių, galinčių pagerinti šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio vengimo kontrolės veiksmingumą.
Todėl matoma rizika, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais didžiausios ribos didinimas iki siūlomų 15 tūkst. eurų apsunkintų sistemingas pastangas efektyviai mažinti šešėlinę ekonomiką.
Kaip teigiama, Finansų ministerija šių metų vasario–kovo mėnesiais atliko suinteresuotų institucijų apklausą, prašydama įvertinti, ar šiuo metu įteisinta atsiskaitymams grynaisiais suma yra proporcinga ir atitinkanti Lietuvos ekonomines realijas.
Susiję straipsniai
„Apibendrinus suinteresuotų institucijų pateiktas nuomones, galima daryti išvadą, kad šiuo metu įstatyme įteisinta 5 tūkst. eurų suma, iki kurios asmenys gali atsiskaityti grynaisiais pinigais, yra proporcinga, atitinkanti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) nuostatas, Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse nustatytų ribojimų vidurkius, Lietuvos ekonomines ir finansines realijas, todėl šios atsiskaitymams grynaisiais pinigais nustatytos ribos keisti netikslinga“, – mano Ministrų kabinetas.
Lietuvoje grynaisiais pinigais atsiskaitoma už 60 proc. operacijų, 2022 metais Lietuva buvo antra šalis euro zonoje pagal atsiskaitymams naudojamus grynuosius pinigus.
Vyriausybės teigimu, Lietuvoje sudarytos patogios, plačiai taikomos ir nuolat tobulinamos galimybės atsiskaityti pagal sandorius negrynaisiais pinigais.
R. Žemaitaičio dokumento aiškinamajame rašte nurodyta aplinkybė, kad tam tikras skaičius gyventojų dažniau atsiskaito grynaisiais pinigais, anot Ministrų kabineto, savaime nereiškia, kad valstybė turėtų skatinti tokį atsiskaitymo būdą ir didinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą.
„Elektroniniai mokėjimai padeda užtikrinti finansinių operacijų saugumą. Padidinus atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą, mažės paskata pereiti prie elektroninių mokėjimų, o tai lėtins saugių finansinių operacijų inovacijas“, – sakoma Vyriausybė nutarime.
ELTA primena, kad pernai kovo mėnesį R. Žemaitaitis pateikė Seimui siūlymą iki 15 tūkst. eurų padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą.
Jei Seimas pritartų jo inicijuotoms įstatymo pataisoms, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius galėtų būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 15 tūkst. eurų.
Pasak R. Žemaitaičio, nors grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose.
Savo iniciatyvą jis argumentuoja tuo, kad Lietuvoje finansinės institucijos nuolat susiduria su kibernetiniais iššūkiais, nėra pakankamai išvystytas jų klientų aptarnavimo tinklas.