Anot jo, ECB turi tik vieną tikslą – kainų stabilumą, kurį apsibrėžia kaip vidutinio laikotarpio infliaciją, artimą 2 procentams. Rugpjūtį infliacija euro zonoje padidėjo iki 3,3 proc. – aukščiausio lygio per pastaruosius trejus metus. Dėl to ECB šiemet palūkanų normas jau padidino puse procentinio punkto.
„Turbūt daugeliui akivaizdu, kad aukštesnėmis palūkanų normomis pasiūlos problemos neišspręsi – nei naftos, nei dujų, nei kviečių kainos dėl to nesumažės. Tačiau ECB vis tiek didina palūkanas, iš dalies ir dėl to, kad bando suvaldyti infliacijos lūkesčius. Kiek tame yra prasmės – ekonomistai nesutaria.
O istorijoje yra pavyzdžių, kai toks palūkanų normų kėlimas padaro daugiau žalos, nei naudos. Pavyzdžiui, 2011 m. po naftos kainų šuolio ECB bazines palūkanų normas pakėlė du kartus, euro zonos ekonomika pasinėrė į recesiją, ir centrinis bankas dar tais pačiais metais buvo privestas palūkanų normas mažinti“, – teigė N. Mačiulis.
Susiję straipsniai
Jis taip pat pažymėjo, kad nors ir padidėjusi, dabartinė infliacija euro zonoje labai skiriasi nuo tos, kurią matėme 2022-aisiais, kuomet dujos ir elektra pabrango daug daugiau nei šiemet, o grūdų kainos padvigubėjo. Dar svarbesnis skirtumas yra tai, kad 2022-aisiais kainų augimą pakaitino ir stipri paklausa, kurios šiuo metu Europoje nėra.
„ECB šiandien ne tik padidino palūkanų normas, bet ir atnaujino makroekonomines prognozes. Kitų metų infliacijos prognozė padidinta iki 2,5 proc., bet 2028 metais jau prognozuojamas infliacijos sumažėjimas iki 2,1 procento. Ši prognozė rodo, kad ECB tikisi, jog energijos kainų šuolis bus trumpalaikis ir neišplis į kitas prekes ir paslaugas. Dėl šių priežasčių tolimesniam palūkanų normų kėlimui yra mažiau erdvės.
Vis tik reikia pripažinti, kad išlieka nemaža infliacijos didėjimo rizika. Naftos, jos produktų ir gamtinių dujų kainas vis dar diktuoja Irano revoliucinė gvardija, dronais ir raketomis vis dar smarkiai apribojanti laivybą Hormūzo sąsiauriu.
Dėl to gamtinės dujos Europoje yra daugiau nei dvigubai brangesnės nei prieš metus, naftos kaina vėl viršijo 100 dolerių už barelį, o dyzelino kainos priartėjo prie rekordinių aukštumų ir dėl naftos perdirbimo pajėgumų trūkumo. Dar vienas veiksnys galintis pakaitinti infliaciją yra maisto žaliavos – pastaraisiais mėnesiais sparčiau pradėjo kilti kviečių, rapsų, kukurūzų ir kitų grūdų kainos.
Šiuo metu rinkos tikisi, kad ECB palūkanų normas iki kitų metų vasaros kels dar mažiausiai du kartus, iki daugiau nei 3 procentų. Tokiam pinigų politikos griežtinimui daug ekonominės logikos kol kas nėra, todėl turbūt tikėtina, kad ECB pasitenkins kuklesniu palūkanų normų kėlimu.
Be to, „Swedbank“ prognozuoja, kad šis palūkanų normų pakilimas bus laikinas, o 2028 metais jos turėtų sumažėti iki 2 procentų“, – dėstė N. Mačiulis.