„Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas mano, kad darbuotojų savarankiškumas prasideda nuo paties vadovo gebėjimo atsitraukti. Susitaręs su komanda dėl krypties, jis turi pasitikėti pasirinktais žmonėmis ir nepradėti dirbti už juos. M. Horbačauską bus galima sutikti ir 2026 m. lapkričio 11 d. Kaune, „Žalgirio“ arenos amfiteatre vyksiančioje verslo lyderystės konferencijoje „Rytojaus standartas“.
Vadovas neturi dirbti už savo komandą
Savo, kaip vadovo, vaidmenį M. Horbačauskas lygina su trenerio darbu. Jo nuomone, dėliojant strategiją ir taktiką vadovas turi būti kartu su komanda. Tačiau kai prasideda veiksmas, sprendimus turi priimti patys žmonės.
„Būtų keista, jeigu treneris Šarūnas Jasikevičius žaidimo metu sakytų: duok čia kamuolį, aš baudas mesiu, nes tu nepataikei. Labai kvailai atrodytų“, – sako „Volfas Engelman“ vadovas.
Tačiau versle riba, kada vadovui reikia įsitraukti, nėra tokia aiški.
„Atsiranda momentų, kai žmogus pavargsta ar praranda motyvaciją. Tokie momentai yra svarbūs“, – sako M. Horbačauskas.
Gerų žmonių nereikia motyvuoti
Vadovai daug kalba apie darbuotojų motyvaciją. M. Horbačauskas problemą apverčia iš kitos pusės.
„Yra toks pasakymas, kad gerų žmonių nereikia motyvuoti – jie patys save motyvuoja. Bet esminis dalykas yra nepamiršti, kad negalima jų demotyvuoti“, – sako jis. O demotyvuoti galima labai paprastai – per didele kontrole ar neatsižvelgiant į tai, kas žmogui svarbu.
Pasitikėjimą komanda M. Horbačauskas sieja ir su tuo, kaip joje reaguojama, kai kas nors nepavyksta.
„Kai mūsų bendro darbo pradžioje sutarėme, kad neieškome kaltų, o sprendžiame problemas, mums pradėjo sektis. Nereikėjo švaistyti laiko emocijoms, intrigoms. Tiesiog sprendėme problemas“, – pasakoja jis.
M. Horbačausko požiūriu, jeigu komandoje dirba žmonės, kuriais pasitiki, nesėkmės atveju svarbiau ne ieškoti kaltų, o kartu galvoti, ką kitą kartą galima padaryti kitaip.
Tačiau neieškoti kaltų nereiškia vengti atsakomybės. Pirmiausia ją turi prisiimti vadovas.
„Vadovams moka už tai, kad mes vertę kuriame bet kokiomis sąlygomis. Negali sakyti: žinokit, man čia nepasisekė, visi aplinkui kalti“, – sako jis.
Susiję straipsniai
Vadovas, jo įsitikinimu, turi turėti planą B. Jeigu rezultatas prastesnis ar įmonė patiria nuostolių, jo darbas – ne ieškoti pasiteisinimų, o galvoti, kaip vis tiek judėti ilgalaikio tikslo link.
Žmogiškumas neatleidžia nuo sunkių sprendimų
Pasitikėjimas žmonėmis nereiškia, kad vadovas gali išvengti nemalonių sprendimų. Vienas sunkiausių – atsisveikinimas su darbuotoju.
„Pats atleidimo momentas nėra malonus. Žmogui tai – stresas, daugeliu atvejų net tragedija. Bet čia ir yra mano, kaip vadovo, darbas padaryti taip, kad ateityje, sutikęs tą žmogų gatvėje, galėčiau paspausti jam ranką“, – sako M. Horbačauskas.
Jo įsitikinimu, išsiskyrimas turi būti orus abiem pusėms. Tai siejasi ir su viena svarbiausių jo įvardijamų vertybių – žmogiškumu. Tačiau empatija, anot M. Horbačausko, neturėtų būti painiojama su noru įtikti visiems.
Vadovo darbas kartais ir yra priimti kitai pusei nemalonų sprendimą. Esminis klausimas – kaip jis tai padaro.
Gerai komandai vien pasitikėjimo neužtenka
M. Horbačauskui svarbu ir tai, kaip žmogus jaučiasi komandoje. Jo įsitikinimu, darbas turi teikti džiaugsmą – kad ryte norėtum eiti į darbą, sutikti žmones, su kuriais kartu kažką padarysi ir turėsi kuo pasidžiaugti.
„Jeigu visi sėdi susiraukę, žiūri tik į laikrodį, kada čia bus penkta valanda, arba galvoja, kada ateis penktadienis, tai nėra tas kelias, kuris atneš sėkmę“, – sako M. Horbačauskas.
Gal todėl vadovui verta rečiau klausti, kaip dar labiau motyvuoti žmones, ir dažniau – ar pats jų nedemotyvuoja.
Marius Horbačauskas – „Volfas Engelman“ vadovas, kurį bus galima sutikti verslo lyderystės konferencijoje „Rytojaus standartas“. Ji vyks 2026 m. lapkričio 11 d. Kaune, „Žalgirio“ arenos amfiteatre.