Pirmoji laidos stotelė – „Švyturys-Utenos alus“. Nors šiuolaikinė gamyba sunkiai įsivaizduojama be modernių technologijų ir automatizuotų procesų, čia laidos komanda aiškinsis, ar iš tiesų alų šiandien galėtų pagaminti vien mašinos.
ŽI verslo partnerė Lietuvai Inga Radeckienė pasakos, kad technologijos gamyboje atlieka itin svarbų vaidmenį, tačiau galutinis produktas vis tiek prasideda nuo žmogaus – jo idėjos, recepto ir žinių.
„Už to produkto, už to vieno butelio stovi labai labai didelė dalis žmonių iš labai skirtingų profesijų“, – laidoje sakys I. Radeckienė.
„Noriu dirbti“. „Noriu dirbti“. Mitai apie buhalterio ir apsaugos darbuotojo darbą
Vien gero recepto neužtenka
Laidoje žiūrovai išvys, kad alaus gamyba – kur kas daugiau nei pagal receptą sumaišytos žaliavos. Skirtingiems alaus stiliams parenkamos atitinkamos žaliavos, jų proporcijos, apyniai ir salyklas, tačiau norint receptą sėkmingai perkelti į didelę gamybą prireikia ir technologinių bei inžinerinių žinių, patirties ir įgūdžių.
Dar viena itin svarbi grandis – kokybės kontrolė. „Švyturys-Utenos alus“ Kokybės užtikrinimo skyriaus vadovė Auksė Stasiūnė įmonėje savo kelią pradėjo kaip chemikė, o vos per penkerius metus pakilo iki vadovės pozicijos.
„Darome ir cheminius tyrimus, ir mikrobiologinius, ir prižiūrime, kad kiekviena partija alaus ar gėrimų, kuri pasiekia vartotoją, būtų kokybiška“, – pasakos A. Stasiūnė.
Susiję straipsniai
Žiūrovai sužinos ir tai, kiek skirtingų specialistų iš tiesų prisideda prie vieno produkto atsiradimo, kodėl žmogaus skonio receptoriai vis dar yra nepakeičiami ir kokių žinių reikia norint iš namuose išbandyto recepto pereiti prie didelės apimties gamybos.
Apie alaus kultūrą ir besikeičiančius vartotojų įpročius pasakos „Švyturys-Utenos alus“ Alaus kategorijos vystymo vadovas Jonas Lingys. Anot jo, vis didesnio dėmesio sulaukia nealkoholinis alus ir nauji jo skoniai – žmonės ieško įdomesnių pasirinkimų ir kartu vis dažniau nori kitą dieną jaustis gerai bei nevaržyti savo planų.
Įmonėje šiandien dirba 356 žmonės, o beveik pusė jų – gamybos, technikos, sandėlio ir logistikos srityse. Laidoje taip pat bus atskleista, kad daugiau nei kas penktas darbuotojas čia dirba ilgiau nei 20 metų, o kas dešimtas – ilgiau nei 30 metų.
Ar darbas prekybos tinkle reiškia stovėjimą vietoje?
Antroje laidos dalyje komanda keliaus į „IKI Lietuva“, kur griaus dar vieną paplitusį mitą – esą darbas prekybos tinkle yra monotoniškas, o galimybių kilti karjeros laiptais čia nedaug.
„IKI Lietuva“ parduotuvės vadovė Danguolė Liobikienė atskleis, kad darbuotojo noras imtis daugiau atsakomybės ir domėjimasis darbu nelieka nepastebėtas. Pardavėjas gali tapti pamainos vadovu, o norintiems derinti darbą su mokslais, šeima ar kitomis aplinkybėmis galima ieškoti lankstesnio darbo grafiko.
Tačiau prekybos tinklas – ne tik kasos ir prekių lentynos. Viena iš profesijų, kurią laidoje iš arčiau pažins žiūrovai, bus mėsininko darbas.
„IKI Lietuva“ mėsininkas Paulius Petrauskas atskleis, kad pjaustymas sudaro tik maždaug penktadalį jo darbo. Specialistui tenka ne tik paruošti mėsą vitrinai, bet ir gaminti dešreles, šašlykus bei kitus gaminius, o kartu laikytis griežtų veterinarijos ir higienos reikalavimų.
Per kelis mėnesius – į naujas pareigas
Kad karjera nebūtinai turi būti ilgas ir lėtas procesas, įrodys „IKI Lietuva“ logistikos vidinio trenerio Edvino Lukoševičiaus istorija. Įmonėje jis pradėjo dirbti užsakymų komplektuotoju, tačiau jau po dviejų mėnesių sulaukė galimybės kilti aukščiau.
Anot E. Lukoševičiaus, svarbu buvo ne tik gerai atlikti savo tiesioginį darbą. Jis pradėjo domėtis kitais logistikos procesais ir tuo, kaip visa sistema veikia iš vidaus. Šiandien, būdamas vidiniu treneriu, savo sukauptas žinias jis perduoda naujiems darbuotojams ir padeda jiems pasiruošti savarankiškam darbui.
Kitokią karjeros galimybę atskleis logistikos vidinė trenerė Karolina Bareikienė. Persikrausčiusi iš Panevėžio į Vilnių ji sužinojo, kad nebūtina atsisveikinti su turimu darbu ir visko pradėti iš naujo – darbuotoja buvo perkelta dirbti į kitą miestą.
„Nereikėjo visko nuo nulio pradėti. Jau darbą turi, tai tik būstą susirasti tereikėjo Vilniuje“, – pasakos K. Bareikienė.
„IKI Lietuva“ šiandien turi daugiau nei 250 parduotuvių visoje Lietuvoje, du logistikos centrus – Vilniuje ir Panevėžyje – bei gamybos centrą Panevėžyje. Būtent jame žiūrovai susipažins ir su dar viena darbo pasaulio puse.
Po 13 metų Anglijoje – nauja karjera Lietuvoje
„IKI Lietuva“ gamybos vadovė Simona Rasalė į Lietuvą sugrįžo po 13 metų darbo maisto pramonėje Anglijoje. Ieškodama darbo ji pamatė gamybos pamainos vadovo pozicijos skelbimą, išsiuntė savo gyvenimo aprašymą ir taip pradėjo naują profesinį etapą Lietuvoje.
Jos teigimu, daliai darbų gamybos centre specialus išsilavinimas nėra būtinas – čia gali ateiti ir su maisto gamyba anksčiau nieko bendro neturėję žmonės. Svarbiausia noras mokytis, nes reikalingi įgūdžiai ir darbo tempas ateina su laiku bei praktika.
Vis dėlto kai kurioms pozicijoms vien motyvacijos neužtenka. Pavyzdžiui, norint dirbti gamybos technologu jau reikalingos specialios chemijos, fizikos ir mikrobiologijos žinios bei atitinkamas išsilavinimas.
Šios laidos herojų istorijos parodys, kad už mums kasdien pažįstamų produktų ir paslaugų slypi dešimtys skirtingų profesijų. Vienur žmogui talkina moderniausios technologijos, kitur svarbiausia meistriškumas ir rankų darbas, tačiau abiem atvejais vienas dalykas išlieka toks pat – technologijos gali padėti, tačiau žinios, iniciatyva ir noras tobulėti vis dar priklauso žmogui.
Kokios profesijos slepiasi šiuolaikinėje alaus darykloje, ar mašinos iš tiesų galėtų pakeisti aludarį ir kaip greitai galima pakilti karjeros laiptais pradėjus nuo visai kitos pozicijos – žiūrėkite laidoje „Noriu dirbti“ per „Lietuvos ryto“ televiziją ir portale lrytas.lt.