Geriausiai e. prekybos sektoriuje buvo matoma „Pigu.lt“, paminėta 69 proc. atsakymų. Finansų sektoriuje lyderių poziciją dalijosi „Swedbank“ ir SEB – po 84 proc., telekomunikacijose ryškiai pirmavo „Telia“ su 89 proc. Nekilnojamojo turto kategorijoje daugiausia paminėjimų surinko YIT – 37 proc., sveikatos sektoriuje „Northway“ ir „Antėja“ – po 38 proc., o B2B paslaugose „Cobalt“ – 33 proc.
„Vis daugiau žmonių prieš pirkdami prekę ar rinkdamiesi paslaugą atsakymo ieško ne tik „Google“, bet ir klausia „ChatGPT“, „Gemini“ ar kitų DI įrankių. Tačiau iki šiol Lietuvoje neturėjome duomenų, ką šie įrankiai iš tiesų atsako apie mūsų verslus: kuriuos prekių ženklus rekomenduoja, kurių nepamini ir kokiais šaltiniais remiasi. Tokių rinkos lygmens duomenų viešai beveik neskelbia ir patys didžiųjų DI modelių kūrėjai. Todėl norėjome ne spėlioti, o pirmą kartą sistemiškai pamatuoti, kaip Lietuvos verslai atrodo DI paieškoje“, – sako „APG Media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys.
Tyrimas parodė, kad vien nuosavos svetainės DI matomumui neužtenka. Telekomunikacijų, NT, sveikatos ir B2B sektoriuose tik penktadalį „ChatGPT“ cituotų šaltinių sudarė pačių prekių ženklų svetainės. Likusi informacija buvo renkama iš žiniasklaidos, katalogų, palyginimo portalų, forumų ir kitų svetainių.
„Tyrimas leidžia suprasti, kodėl vienus prekių ženklus DI rekomenduoja dažniau nei kitus ir ką galima dėl to daryti. Matome, kad svarbu ne tik tai, ką įmonė skelbia savo svetainėje. DI atsakymus formuoja gerokai platesnis informacijos laukas. Tai savotiškas žemėlapis verslui: kur apie jį turi būti informacijos, kokį turinį verta kurti ir kokias spragas reikia užpildyti, jei DI jo šiandien neranda“, – sako A. P. Girčys.
Tyrimui buvo atrinkta po 10 prekių ženklų iš šešių sektorių – e. prekybos, finansų, telekomunikacijų, nekilnojamojo turto, sveikatos ir B2B paslaugų. „ChatGPT“, „Gemini“ ir „Perplexity“ buvo pateikti 72 lietuviški ir angliški pirkėjų klausimai, kuriuose konkretūs prekių ženklai nebuvo minimi, o vėliau vertinta, kaip dažnai kiekvienas iš 60 stebėtų ženklų spontaniškai pasirodė DI atsakymuose.
Tyrimo rezultatai rodo atsakymų, kuriuose buvo paminėtas konkretus prekės ženklas, dalį. Jie nėra rinkos dalies, klientų pasitenkinimo ar paslaugų kokybės vertinimas. Kadangi DI atsakymai gali kisti priklausomai nuo modelio, užklausos, laiko ir pakartojimo, tyrimas fiksuoja konkretaus momento situaciją. Tačiau būtent ši momentinė nuotrauka sukuria pradinį atskaitos tašką: įmonės gali įsivertinti dabartines savo pozicijas, o pakartojus matavimą – stebėti, kaip jų matomumas keičiasi. „APG Media“ tyrimą kartos po trijų mėnesių, kad būtų galima palyginti rezultatus ir sekti sparčiai besikeičiančios DI paieškos dinamiką.
Apie tyrimą
„APG Media“ tyrime iš anksto atrinko po 10 Lietuvoje veikiančių prekių ženklų šešiuose sektoriuose – e. prekybos, finansų, telekomunikacijų, nekilnojamojo turto, sveikatos ir B2B paslaugų. Iš viso stebėta 60 prekių ženklų, atrinktų pagal jų žinomumą ir rinkos dalį. „ChatGPT“, „Gemini“ ir „Perplexity“ buvo pateikti 72 lietuviški ir angliški pirkėjų klausimai, kuriuose konkretūs prekių ženklai nebuvo minimi. Iš viso išanalizuoti 504 DI atsakymai ir skaičiuota, kokioje jų dalyje buvo paminėtas kiekvienas iš iš anksto atrinktų ženklų. Kiti DI atsakymuose spontaniškai paminėti prekių ženklai taip pat buvo fiksuojami, tačiau į pagrindinį 60 ženklų palyginimą neįtraukti.
Svarbu: tyrimo rezultatai nėra įmonių rinkos dalies, veiklos kokybės, klientų pasitenkinimo ar bendro prekių ženklų stiprumo vertinimas. Jie parodo tik tai, kaip dažnai konkretūs prekių ženklai buvo paminėti tyrimo metu sugeneruotuose DI atsakymuose. Tyrimas yra vienos dienos momentinė nuotrauka, o DI atsakymai gali kisti priklausomai nuo modelio, užklausos, laiko ir pakartojimo. Tyrimas bus kartojamas po trijų mėnesių.



