Agentūra, įvertinusi metinę informaciją, taip pat patikslino 2018–2024 m. BVP, jo komponentų ir kitų nacionalinių sąskaitų rodiklių vertinimus.
Vertinant BVP gamybos metodu, 2025 m. didžiausią teigiamą įtaką bendrosios pridėtinės vertės (BPV) pokyčiui turėjo informacijos ir ryšių veiklos augimas – jos sukurta BPV padidėjo 11,6 proc. Taip pat augo apdirbamosios gamybos BPV – 2,9 proc., finansinės ir draudimo veiklos – 13,8 proc., administracinės ir aptarnavimo veiklos – 7 proc.
BVP išlaidų metodu sparčiausiai augo prekių ir paslaugų importas – 8,2 proc., o eksportas padidėjo 5,1 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo sparčiai augusios eksportuotos ir importuotos paslaugos.
Susiję straipsniai
Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas per metus padidėjo 6,6 proc., daugiausia dėl išaugusių investicijų į mašinas ir įrenginius. Namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos augo 4,2 proc., o valdžios sektoriaus – 1,1 proc.
2025 m. samdomųjų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius sumažėjo 0,7 proc. ir siekė 1,49 mln. Tuo metu bendras darbo našumas, apskaičiuotas pagal per vieną faktiškai dirbtą valandą sukurtą BPV palyginamosiomis kainomis, padidėjo 2,9 proc.
Agentūra taip pat skelbia, kad 2025 m. bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) siekė 81,9 mlrd. eurų – 3,2 mlrd. eurų mažiau nei BVP. Skirtumą lėmė didesnės pirminės pajamos, mokamos nerezidentams, palyginti su iš jų gaunamomis pajamomis. 2025 m. nerezidentams sumokėtos pirminės pajamos padidėjo 21,5 proc., o iš jų gautos sumažėjo 5,2 proc.