Bendrovės vertinimu, iki šiol užsienio brigadų pasitelkimą apsunkinusios papildomos viešųjų pirkimų procedūros galėdavo užtrukti 2–3 paras. Įsigaliojus Seimo priimtoms pataisoms, kaimyninių valstybių brigadas būtų galima pradėti mobilizuoti iš karto paaiškėjus avarijos mastui.
„Jeigu kaimyninių šalių operatoriai tuo metu nebūtų šalinę reikšmingų sutrikimų savo tinkluose ir būtų galėję operatyviai skirti papildomus resursus Lietuvai, 2026 m. rugpjūčio 22 d. audros padarinių šalinimo trukmė galėjo sutrumpėti maždaug 2–4 paromis“, – Eltai sakė ji.
Vis dėlto, ESO teigimu, reali pagalbos nauda priklausytų ir nuo situacijos kaimyninėse valstybėse– jei jų operatoriai tuo pat metu šalintų didelio masto gedimus savo tinkluose, Lietuvos galimybės gauti papildomų brigadų būtų ribotos.
Susiję straipsniai
ESO jau susitarė su Latvijos ir Lenkijos operatoriais
ESO nurodo po rugpjūčio 22 d. audros jau sudariusi bendro pobūdžio tarpusavio pagalbos susitarimus su Latvijos ir Lenkijos elektros tinklų operatoriais.
Taip pat vyksta diskusijos dėl ilgalaikio bendradarbiavimo su Estijos operatoriais. Ateityje tokie susitarimai galėtų būti sudaryti ir su Skandinavijos šalių, Vokietijos ar Ukrainos energetikos sektoriaus organizacijomis. Vis dėlto pirmenybė šiuo metu teikiama artimiausioms valstybėms, galinčioms greičiausiai suteikti pagalbą.
Tuo metu elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ susitarimų dėl pagalbos atliekant avarinius darbus su užsienio partneriais kol kas neturi, tačiau planuoja dėl jų tartis.
„Yra neatsakytų klausimų, pavyzdžiui – ar kaimyninių šalių operatorius susitarimas bendradarbiauti domina, ar jų sutartys su rangovais gali būti keičiamos, užsakant papildomus darbus, ar jose numatyta galimybė juos komandiruoti į kitą šalį“, – Eltai aiškino „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento vadovas Vidmantas Grušas.
Jo teigimu, iki šiol bendrovei užsienio pagalbos neprireikė – ir per rugpjūčio 22 d. audrą „Litgrid“ turėjo daugiau išteklių, nei reikėjo tinklo gedimams šalinti.
Vis dėlto nauja tvarka būtų papildoma priemonė didelio masto audrų atvejais, kai Lietuvos pajėgumų nepakaktų.
VERT: poveikis tarifams bus, tačiau vartotojai neturėtų permokėti
Užsienio operatorių pagalbos išlaidos galės būti įtrauktos į reguliuojamas energetikos bendrovių sąnaudas, todėl tam tikrą poveikį elektros perdavimo ir skirstymo tarifams jos turės.
Vis dėlto Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pabrėžia, kad tai savaime nereiškia didesnių išlaidų, nei darbus atliekant Lietuvoje veikiančioms įmonėms.
„Taryba turės įdėti daugiau pastangų, kad būtų įvertintos sąnaudų apimtys ir jų pagrįstumas, tačiau tikimės, jog įstatyme numatyti saugikliai ir tarybos patirtis leis užtikrinti, kad vartotojai už šiuos darbus nepermokėtų“, – Eltai sakė VERT komunikacijos skyriaus atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė.
Reguliuotojas galės reikalauti sąnaudas pagrindžiančių dokumentų. Be to, operatoriai turės vadovautis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos vartotojams principais bei atsisakyti nepagrįstai brangių užsienio bendrovių paslaugų.
Jeigu VERT nustatytų, kad už paslaugas sumokėta nepagrįstai daug, tokios sąnaudos nebūtų įtrauktos nustatant reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
ESO savo ruožtu tikina, kad užsienio operatorių pasitelkimas grindžiamas tarpusavio pagalbos, o ne komercinių paslaugų principu. Todėl būtų atlyginamos tik faktiškai patirtos ir dokumentais pagrįstos tiesioginės išlaidos – darbuotojų darbo užmokestis, transportas, kuras ir panaudotos medžiagos, neskaičiuojant įprastų rangovų pelno maržų.
„Litgrid“ vertinimu, perdavimo tinkle tokios pagalbos apimtys neturėtų būti reikšmingos, todėl poveikio galutinei elektros kainai vartotojams bendrovė nesitiki.
„Amber Grid“: dujų sektoriuje bendradarbiavimo praktikos jau yra
Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ Eltai nurodė su kitų valstybių operatoriais bendradarbiaujanti ir šiuo metu.
Bendrovė dalyvauja Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo regioninėje koordinavimo sistemoje, kurioje keičiamasi informacija ir derinami veiksmai regioninių krizių atvejais.
Kaip tokio bendradarbiavimo pavyzdį bendrovė nurodo prieš kelerius metus Pasvalio rajone įvykusią dujotiekio avariją. Išjungus pažeistą dujotiekį, dujų perdavimas buvo organizuotas iš Latvijos, bendradarbiaujant su „Conexus Baltic Grid“, todėl tiekimas vartotojams nenutrūko.
Nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančios pataisos leis energetikos operatoriams avarijų, sutrikimų ir ekstremaliųjų įvykių atvejais bendradarbiauti su analogiškomis kitų ES valstybių bendrovėmis netaikant iki šiol procesą lėtinusių įprastų viešųjų pirkimų procedūrų.
Seimas pataisas priėmė rugsėjį – už jas balsavo 96 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo, trys susilaikė. Lietuvos operatoriai turės atlyginti tik pagrįstas pagalbą suteikusių kitų ES šalių bendrovių patirtas sąnaudas.
Kaip skelbė ELTA, rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros metu elektros tiekimas piko metu buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.
Šalinant audros padarinius ESO padėjo ir iš Latvijos bei Lenkijos atvykusios brigados.