Ceremonijos metu ministras pažymėjo, kad Rūdninkų karinio miestelio statyba yra didžiausias karinės infrastruktūros projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
„Per porą metų (...) nuo visiško nieko yra įgyvendintas ir pasiektas labai aiškus, stiprus ir reikšmingas rezultatas. Šiandien mes turime procesą, kuris nepriklausomos Lietuvos istorijoje yra didžiausias. Šio karinio miestelio statyba yra didžiausia nepriklausomos Lietuvos istorijoje ir pateikiama kaip pavyzdys netgi Vokietijoje“, – pirmadienį renginyje kalbėjo R. Kaunas.
Ministras taip pat pabrėžė Vokietijos indėlį į Lietuvos ir regiono saugumą.
Pasirašyta Rūdninkų karinio miestelio vystymo sutartis: štai kiek valstybė sumokės rangovams
„Didžiuojamės savo sąjungininkais vokiečiais, kurie tikrai ryžtingai prisiima atsakomybę už regioninį saugumą, deda savo indėlį į mūsų Lietuvos saugumą, regiono saugumą ir atsparumą“, – teigė jis.
R. Kaunas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad iki 2027 metų pabaigos Lietuva įvykdys visus prisiimtus įsipareigojimus.
Susiję straipsniai
„Net neabejoju, kad iki 2027 metų pabaigos įvykdysime visus prisiimtus įsipareigojimus ir kartu su sąjungininkais, kartu su vokiečiais, užtikrinsime Lietuvos, mūsų visų saugumą ir šio regiono, Rytų Europos regiono, saugumą“, – džiaugėsi ministras.
Tuo metu Vokietijos ambasadorius Lietuvoje C. Zimmermannas į susirinkusiuosius kreipėsi lietuviškai ir teigė, kad Lietuvoje statomos kareivinės bus moderniausios, kokias turės Vokietijos kariuomenė.
„Lietuva įspūdingu greičiu stato kareivines mūsų kariams. Tai bus moderniausios kareivinės, kokias turės mūsų Bundesveras. Vertiname tai kaip aiškų lietuvių svetingumo ir mūsų partnerystės vertinimo ženklą“, – lietuviškai kalbėjo C. Zimmermannas.
Anot ambasadoriaus, bendras Lietuvos ir Vokietijos projektas stiprina abiejų šalių ir visos NATO saugumą.
„Dislokuojame brigadą čia todėl, kad tai yra ir mūsų pačių nacionalinis interesas. Mūsų kancleris Friedrichas Merzas, brigados inauguracijos metu sakydamas, kad Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas, Vilniaus apsauga – Berlyno apsauga, būtent tai ir turėjo galvoje“, – teigė jis.
C. Zimmermannas taip pat pabrėžė, kad Vokietijos brigada Lietuvoje iki 2027 metų pabaigos bus visiškai sukomplektuota.
„Visiškai aišku: iki 2027 metų galo brigada bus čia, Lietuvoje, pilnai sukomplektuota“, – sakė ambasadorius.
Šiuo metu gyvenamuosiuose korpusuose dar tęsiami patalpų įrengimo, baldų ir įrangos montavimo darbai, taip pat bus diegiami IT tinklai bei elektroninės apsaugos sistemos. Užbaigus šiuos darbus, čia apsigyvens iki 600 Vokietijos karių.
Rangos darbus vykdančios bendrovės „EIKA Construction“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas savo ruožtu pažymėjo, kad visus prisiimtus įsipareigojimus įmonė įvykdys anksčiau nei planuota, taip pat didžiąją dalį darbų užbaigs dar šiemet.
Vystant Rūdninkų karinio miestelio pirmąjį etapą, jame statoma 18 įvairios paskirties statinių. Be gyvenamųjų korpusų, čia įrengiami administraciniai pastatai, valgykla, technikos priežiūros ir laikymo infrastruktūra, sandėliai, garažai, ginklinės ir kiti objektai.
Pirmojo etapo darbų vertė siekia apie 127 mln. eurų (su PVM).
Rūdninkų karinis miestelis yra didžiausias karinės infrastruktūros projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Jis vystomas kaip pagrindinė Vokietijos brigados tarnybos vieta Lietuvoje, o visa sukurta infrastruktūra priklausys Lietuvos valstybei.
Projektu siekiama sudaryti sąlygas Vokietijos brigadai Lietuvoje pasiekti visą planuojamą operacinį pajėgumą iki 2027 metų pabaigos.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada pasieks 2027 metais.