„Mes esame nepriklausoma fiskalinė institucija, tai, be abejo, mums nėra „nieko tokio“ deficito viršijimas, turint omenyje mūsų ekonomikos struktūrą, skolos augimą ir panašiai“, – antradienį, spalio 6 d., Seime vykusioje diskusijoje dėl fiskalinės drausmės sakė I. Segalovičienė.
„Būtent skolos augimas čia yra didžioji grėsmė“, – pabrėžė ji.
Pasak valstybės kontrolierės, vertinant šalies viešųjų finansų būklę būtina atsižvelgti ne tik į deficitą ir skolą, bet ir ekonomikos augimą, valstybės pajamas bei priemones, kurios ateityje leistų subalansuoti finansus.
Š. Andriukaičio-Sutkaus ir E. Stonkutės diskusija: kaip elgtis, kad degalai nevirstų deficitu?
„Politikos, kuri galbūt būtų siūloma kaip galimybė ateityje subalansuoti, išspręsti situaciją, nėra. Tos antros kojos nėra. Tai kelia tikrai didelį nerimą“, – teigė I. Segalovičienė.
Ji priminė, kad Valstybės kontrolė (VK) dar pavasarį prognozavo, jog valdžios sektoriaus deficitas gali priartėti prie 3 proc. BVP ribos.
Susiję straipsniai
„Čia noriu akcentuoti labai svarbų dalyką – 1,5 proc. gynybos išlyga iš esmės yra išnaudota. Tą mes turime turėti omenyje“, – pridūrė ji.
Naują vertinimą pateiks lapkritį
I. Segalovičienė taip pat priminė, kad pavasarį VK prognozavo, jog dėl priimamų sprendimų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), pensijas ir kitas išlaidas 2029 m. valdžios sektoriaus deficitas gali viršyti 3 proc. BVP.
Naujausią šalies viešųjų finansų vertinimą VK ketina pateikti lapkritį kartu su išvada dėl kitų metų valstybės biudžeto.
„Vertinsime, kada matysime tikruosius biudžeto skaičius, dabar sunku tiksliai sakyti“, – teigė I. Segalovičienė.
Paklausta, kiek reikėtų mažinti valstybės išlaidas ar didinti pajamas siekiant išvengti fiskalinės drausmės problemų, valstybės kontrolierė konkrečių skaičių kol kas nepateikė.
„Nesinorėtų įvardinti konkrečių skaičių. Mūsų misija yra labiau kalbėti apie rizikas, be to, tiksliai eurais galime kalbėti tik tada, kai turime labai aiškius skaičius“, – aiškino ji.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad anksčiau prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, jog siekdama išlaikyti pakankamą gynybos finansavimą Lietuva kitąmet galėtų viršyti pagal Mastrichto kriterijus nustatytą 3 proc. BVP biudžeto deficito ribą.
Pagal Mastrichto kriterijus, valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Šių metų Lietuvos biudžeto deficitas, neįskaitant ES taikomos išimties dėl gynybos išlaidų, sudaro 2,8 proc. BVP, valdžios sektoriaus skola – 45,4 proc. BVP.
Anksčiau skelbta, kad biudžeto deficito ribą Lietuva galėtų viršyti 2029 m., papildomą spaudimą viešiesiems finansams kuriant išaugusiam gynybos finansavimo lygiui, europinė išlyga kuriam taikoma iki 2028 m.