Europoje gali trūkti šimtų tūkstančių vairuotojų
Vilkikų vairuotojų darbas dažnai vis dar įsivaizduojamas gana paprastai – sėdi kabinoje, važiuoji greitkeliu ir stebi kelią. Tačiau UAB „Daswork“ įmonės vadovas Aldas Mikelėnas sako, kad realybėje ši profesija reikalauja kur kas daugiau savarankiškumo, gebėjimo planuoti ir greitai spręsti netikėtas situacijas.
„Vilkikų vairuotojų trūkumas yra ne tik Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos problema. Europos Sąjungoje šiandien trūksta maždaug 500 tūkstančių vairuotojų, o prognozuojama, kad iki 2030 metų gali trūkti apie 700 tūkstančių ar net daugiau“, – pasakoja A. Mikelėnas.
Susiję straipsniai
Viena priežasčių – senstanti vairuotojų bendruomenė ir nedidelis šią profesiją pasirenkančių jaunų žmonių skaičius. Pasak pašnekovo, vidutinis vairuotojų amžius siekia apie 50 metų, todėl vyresniems specialistams paliekant darbo rinką jų vietas užpildyti darosi vis sunkiau.
A. Mikelėno vadovaujama įmonė atrenka ir įdarbina vilkikų vairuotojus transporto bendrovėms, daugiausia Vokietijoje. Vairuotojai dirba su tentinėmis ir šaldytuvinėmis puspriekabėmis, gabena jūrinius konteinerius, o darbo grafikas derinamas individualiai.
„Dažniausiai kalbame apie mažiausiai keturias savaites komandiruotėje, tačiau prieš jai baigiantis visada skambiname vairuotojui ir klausiame, ar jis norėtų pasilikti, ar jau važiuoti namo. Su kiekvienu vairuotoju derinamės individualiai“, – sako įmonės vadovas.
Pats anksčiau vilkiką vairavęs A. Mikelėnas pasakoja gerai žinantis ir kitą šios profesijos pusę – neaiškias darbo sąlygas, netikėtus atskaitymus iš atlyginimo ar darbuotojui iš anksto nepateikiamą svarbią informaciją.
„Būna nesąžiningų pasiūlymų, kai nurodomos vienokios darbo sąlygos, tačiau informacija nepateikiama iki galo. Pavyzdžiui, žmogui pasakoma, kad jis turės butą, o atvykęs pamato, kad jis apleistas ir jame gyvena dar keli žmonės“, – vieną iš pavyzdžių pateikia pašnekovas.
Šiuo metu įmonėje dirba daugiau nei 400 vairuotojų iš įvairių Europos Sąjungos šalių. Norintiems prisijungti būtina bent pusės metų vairavimo patirtis, tačiau A. Mikelėnas pabrėžia, kad svarbi ne tik pati technika.
„Vairuotojo darbas nėra vien važiavimas autostrada ir žiūrėjimas pro langą. Reikia rasti stovėjimo vietą, suprasti, kur įvažiuoti išsikrauti, kaip apvažiuoti uždarytą kelią. Yra daug dalykų, kurių iš anksto nesuplanuosi“, – teigia jis.
Kas iš tiesų vyksta su pavojingomis atliekomis?
Antroji laidos tema – darbas su tuo, nuo ko daugeliui norėtųsi laikytis kuo toliau. Pavojingos atliekos gali skambėti grėsmingai, tačiau kažkas turi pasirūpinti, kad jos būtų surinktos, saugiai laikomos ir tinkamai utilizuotos.
UAB „Toksika“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas paaiškina, kad didelė dalis tokių atliekų susidaro ne gyventojų buityje, o pramonės ir gamybos įmonėse.
„Kai kalbame apie pavojingas atliekas, turėkime omenyje, kad didžiąja dalimi tai yra pramonės ir gamybos įmonių atliekos, kurios lieka po jų gamybos procesų“, – pasakoja A. Dirvinskas.
Tačiau tarp jų pasitaiko ir tokių medžiagų, kurių tvarkymas reikalauja itin greitos reakcijos.
„Labai nemėgstame gauti žiurkių nuodų. Jeigu jų gauname, privalome utilizuoti pirmumo tvarka, nes sąveikoje su drėgme jie gali užsidegti“, – vieną pavojingiausių pavyzdžių įvardija įmonės vadovas.
Pasak jo, pavojingų atliekų tvarkymas šiandien – ne vien fizinis darbas. Įmonėje dirba inžinieriai, technologai, aplinkosaugos specialistai, operatoriai ir kitų sričių profesionalai, o dalis procesų vyksta nepertraukiamai visą parą.
Ypač svarbios deginimo jėgainės pamainos, kuriose darbuotojai turi gebėti savarankiškai ir greitai priimti sprendimus. Įmonėje daug dėmesio skiriama ir jaunų specialistų ugdymui bei galimybei kilti karjeros laiptais.
„Jeigu matome darbuotoją, kurio akys dega žingeidumu, noru dirbti ir mokytis, atsiradus naujai pozicijai pirmiausia žiūrime savo komandos viduje“, – sako A. Dirvinskas.
Atliekų tvarkymo įmonėje – netikėtai švaru
UAB „Toksika“ Šiaulių padalinio administratorius Arūnas Džiugys atkreipia dėmesį, kad didelė dalis pavojingų atliekų tvarkymo specialistų darbo klientams apskritai lieka nematoma.
„Klientas atvykęs mato priėmėją ar darbuotoją, kuris iškrauna atliekas, tačiau darbas vyksta ir chemijos laboratorijoje. Dirba automatikos specialistai, inžinieriai – daugybė žmonių rūpinasi, kad visas procesas vyktų tinkamai ir saugiai“, – pasakoja A. Džiugys.
Laidos vedėją nustebins ir pati aplinka – vietoje chaotiško atliekų sąvartyno čia ji išvys tvarkingai sužymėtas ir pagal nustatytas taisykles laikomas atliekas.
„Kiekviena atlieka turi savo kodą, savo ženklinimą ir laukia savo eilės utilizavimui, perdirbimui ar kitokiam tvarkymui“, – aiškina A. Džiugys.
Didžiausia „Toksikos“ komandos dalis – 55 darbuotojai – dirba būtent Šiaulių padalinyje. 28 darbuotojai tiesiogiai rūpinasi pavojingųjų atliekų deginimo jėgaine, o 19 jų dirba pamainomis, užtikrindami veiklą visą parą, septynias dienas per savaitę.
Nuo pamainos vadovo iki jėgainės vadovo
Kad šioje srityje galima augti kartu su pačia įmone, rodo UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo jėgainės vadovo Aleksandro Rakicko istorija. Jis įmonėje pradėjo dirbti dar tuomet, kai dabartinė jėgainė nebuvo pastatyta.
„Čia dar pamatų nebuvo, o mes jau dirbome. Operatoriai buvo priimti dar prieš atsirandant deginimo įrenginiui, todėl matėme kiekvieną pasikeitimą nuo pat pamatų. Žinome čia praktiškai kiekvieną vamzdelį“, – pasakoja A. Rakickas.
Šiandien jėgainėje tvarkomos įvairios pavojingos atliekos – nuo pramoninių ir laboratorinių iki medicininių. Čia yra tekę naikinti ir muitinės konfiskuotas prekes.
Vienas svarbiausių procesų – nuolatinė išmetamų teršalų kontrolė. A. Rakickas rodo, kad jėgainės sistema taršos rodiklius stebi automatiškai.
„Matome visus teršalus, kurie yra fiksuojami pagal mūsų leidimą. Jeigu sistema mato, kad rodiklis artėja prie ribos, deginimo įrenginys automatiškai dozuoja daugiau reagentų“, – aiškina jėgainės vadovas.
„Toksikos“ darbuotojams yra tekę prisidėti ir prie vienos didžiausių pastarųjų metų ekologinių nelaimių Lietuvoje padarinių likvidavimo. Po 2019 metais Alytuje kilusio padangų perdirbimo gamyklos gaisro per maždaug keturis mėnesius iš gaisravietės išvežta daugiau kaip 400 sunkvežimių su 8230 tonų pavojingųjų atliekų, kurios vėliau buvo sutvarkytos įmonės įrenginiuose Šiaulių rajone.
Vilkikų vairuotojai, chemikai, operatoriai, inžinieriai ar pavojingų atliekų tvarkymo specialistai – tai profesijos, kurių darbo dažniausiai nepastebime tol, kol sistema veikia sklandžiai. Naujausia „Noriu dirbti“ laida parodys, kiek žinių, atsakomybės ir žmonių darbo iš tiesų slypi už šių, iš pirmo žvilgsnio labai skirtingų, profesijų.
Laidą žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 09.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją ir „YouTube“ kanale.