Pabrėžė ekonominę svarbą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistės dr. Živilės Simonaitytės-Vasiliauskienės teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra 227 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi šalyje.
Iš jų – apie 108 tūkst. laikinų leidimų gyventi darbo pagrindu. Nepaisant to, dirbančių užsieniečių skaičius Lietuvoje 2026 m. pradžioje siekė 175 tūkst.
Išgirskite protesto prieš migraciją dalyvių nuomones: „Aš visus metus su tuo susidūriau“
Tuo metu darbo migracijos kvota šių metų pradžioje siekė tik 24 706.
„Kalbame apie grėsmes ir kitus aspektus, bet nekalbame, kiek migrantai prisideda prie ekonomikos“, – apžvelgdama skaičius antradienį, spalio 6 d., surengtoje spaudos konferencijoje teigė ekonomistė.
Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė atkreipė dėmesį į Lietuvos banko duomenis, kurie atskleidžia, kad darbingo amžiaus užsienio piliečių skaičiaus ir jų užimtumo pokytis lėmė apie 45 proc. realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio 2019–2024 m.
„Kai mes visi džiaugiamės, kad Lietuvos BVP augo, <...> turime žinoti, kad 45 proc. to prieaugio esame skolingi migrantams“, – teigė ekonomistė.
Susiję straipsniai
Artėjant svarstymui dėl 2027 m. valstybės biudžeto, LPK ekonomistė paskaičiavo, kiek Lietuva netektų, jei atsisakytų užsieniečių kvotos.
„Šiais metais kvota baigėsi rugsėjo mėnesį. Skaičiuojame, kad kvotos pasibaigimas Lietuvai nesukūrė potencialiai apie 100 mln. Eur.
<...> Kalbant apie 2027 m. scenarijų, jeigu niekas nesikeis ir visiškai apribotume kvotumą, kalbame apie 550 mln. Eur mažesnio BVP“, – teigė Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Verslas pasigenda aiškumo
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis kritikuoja valstybės politiką, kuri verslo bendruomenei atneša daug sumaišties.
Jo teigimu, vienas didžiausių verslo lūkesčių – kad valstybė nekeistų taisyklių per dažnai.
„Viena vertus, turime kvotų sistemą. Kita vertus, turime prezidento projektą, kuris kalba apie taip vadinamus apyvartinius darbo migrantus arba terminuotas sutartis. Trečia – turime Vyriausybės nuomonę.
Tačiau neturime atsakymų, kokioje sistemoje gyvensime kitais metais“, – problemą išskyrė LVK prezidentas.
Transporto sektoriuje – 4 tūkst. laisvų darbo vietų
A. Romanovskiui antrino ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas. Jo teigimu, Užsieniečių teisinės sudėties įstatymas per paskutinius trejus metus keistas 17 kartų.
Pasak P. Drižo, transporto sektoriuje yra daugiausia darbuotojų, darbo pagrindais atvykusių iš trečiųjų šalių. Iš viso skaičiuojama apie 80 tūkst. tokių vairuotojų.
„Šie žmonės nėra pigi darbo jėga. Absoliuti dauguma užsieniečių, atvykstančių per kvotinį režimą, yra kvalifikuoti asmenys.
Jų atlyginimai sudaryti iš kelių lygių. Tai bazinis – apie 2 tūkst. Eur bruto – ir dienpingiai. Iš viso šie žmonės gauna nuo 2,5 tūkst. iki 4 tūkst. Eur į rankas, todėl vadinti juos pigia darbo jėga neapsiverčia liežuvis“, – teigė P. Drižas.
Jis skaičiuoja, kad praėjusiais metais atlyginimai transporto sektoriuje augo apie 12 proc. Tuo metu šalies vidurkis buvo 9 proc.
Nepaisant to, į laisvas darbo vietas lietuvių įdarbinti nepavyksta – anot P. Drižo, jų tiesiog fiziškai nėra. O laisvų darbo vietų skaičius šiame sektoriuje siekia apie 4 tūkst.
Mėgina sulaužyti mitus
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius taip pat atkreipė dėmesį į viešai paplitusius teiginius apie užsieniečius.
„Verta sulaužyti mitus apie naratyvą, kuris sako, kad tie žmonės šlaistosi gatvėse ir neaišku, ką veikia. Mūsų sektoriuje žmonės iš trečiųjų šalių turi išskirtinumą, nes Lietuvoje praleidžia apie 10 proc. savo laiko.
Jie atvyksta, užtrunka iki 5–6 savaičių, kol praeina mokymus, susitvarko dokumentus ir išvyksta į Europą, ten vairuoja vilkikus. Grįžę po 2–3 mėnesių jie užtrunka iki savaitės – susitvarko dokumentus, gauna atlygį, susimoka mokesčius ir išvyksta iš Lietuvos“, – teigė jis.
P. Drižas pridūrė, kad įmonės investuoja į tokių darbuotojų atrankos procesus. Jo teigimu, atrankų metu bendradarbiaujama ir su saugumo srityje dirbančiomis institucijomis.
Darbo jėgos trūksta ir regionuose
Tuo metu „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas ir direktorius Mantas Gudas atkreipė dėmesį į regionus.
Jo teigimu, šioje metalo apdirbimu užsiimančioje įmonėje dirba apie 100 žmonių – ketvirtadalį visų darbuotojų sudaro darbo migrantai. Tai piliečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekijos ir Filipinų.
Nors laisvų darbo vietų įmonėje yra apie 15, lietuvių tiesiog neužtenka joms užpildyti, pridūrė M. Gudas.
„Labai svarbu paminėti, kad migrantas nėra joks prioritetas verslui siekiant sutaupyti ar gauti papildomos naudos. Migrantas yra susijęs su krūva papildomų dalykų – tas žmogus privalo būti apmokytas, integruotas, yra kultūriniai skirtumai. Jų atsivežimo kaštai yra didžiuliai.
Jeigu regionis verslas galėtų rinktis, jis visada rinktųsi vietinį žmogų. Tačiau dėl nepalankių demografijos kreivių šiandien iš rinkos išeina dvigubai daugiau žmonių negu ateina“, – apie situacijos keblumą kalbėjo „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas ir direktorius.