„Mes turime aibę rinkimų, kurie mums signalizuoja tiesiogiai, jog jeigu nebus atlieptas tam tikras lūkestis, vietoj mūsų sėdės žmonės, kurie ne tai, kad netiki Europos Sąjunga, jie tiesiog gali mus nublokšti į visiškai kitą darbotvarkę. Jau nebekalbant apie riziką, susijusią su flirtu su Kremliumi, ir panašius asmenis“, – penktadienį LRT televizijai teigė T. Valys.
„Tą pačią žinutę mes transliuojame ir susitikimuose su Europos komisarais. Mes sakome: žiūrėkit, jeigu ne mes, jeigu mes nekalbėsime apie tam tikrų išimčių taikymą, šiuo atveju 1,5 proc., kuris numatytas iki 2028 metų gynybos išlaidoms biudžete, apie galimybę jį padidinti netgi, ne tiktai pratęsti – vietoj mūsų ateis kiti, kurie apskritai mus į niekur nublokš ir jau bus per vėlu apie tai kalbėti, taip pat ir apie socialines problemas“, – akcentavo jis.
Dar pernai vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvai ir kitoms ES valstybėms patvirtino biudžeto deficito išlygą ir leido į deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus – iki 2028 m. – išleidžiamo 1,5 proc. nuo BVP.
Susiję straipsniai
Pernai tvirtinant šių metų biudžetą, išvadą valstybės biudžeto projektui pateikė ir Valstybės kontrolė (VK). Pagrindinis auditorių įspėjimas – politikams jau dabar reikia imtis ieškoti naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, kitaip 2029-aisiais Lietuvai teks mažinti gynybos finansavimą.
Anot auditorių, tik dėl šios išlygos valstybės biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, tad iki ją išnaudojant būtina rasti naujų pajamų.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris keliaus į Seimą – jame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.
Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.