Bendrovė jau yra gavusi 140 mln. eurų, o šiuo sprendimu buvo visiškai patvirtinta pirmoji DIP finansavimo dalis, kurios bendra suma siekia 175 mln. eurų.
A. Zilbertas paaiškino, kad tai vadinamasis DIP finansavimas – paskola, skirta užtikrinti kasdienę bendrovės veiklą ir likvidumą jos finansinių įsipareigojimų restruktūrizavimo laikotarpiu. Iš viso numatoma skirti iki 350 mln. eurų finansavimą, o kitos jo dalys bus suteikiamos palaipsniui, įvykdžius papildomas sąlygas ir teismui priėmus reikiamus sprendimus.
Per pirmadienio posėdį teismas taip pat nagrinėjo kitus su restruktūrizavimo procesu susijusius klausimus. Jis leido bendrovei toliau naudotis turimomis banko sąskaitomis ir mokėjimo sistemomis Europoje bei samdyti reikalingus teisės ir finansų konsultantus. Šie sprendimai užtikrina nepertraukiamą kasdienę bendrovės veiklą ir leidžia tęsti restruktūrizavimo procesą.
Susiję straipsniai
Nutarties sąlygos
Laikinojoje teismo nutartyje nurodoma, kad pirmoji „airBaltic“ DIP finansavimo dalis sudarys 175 mln. eurų iš bendros planuojamos 350 mln. eurų sumos. Galimybė gauti kitas dvi finansavimo dalis – atitinkamai 125 mln. ir 50 mln. eurų – priklausys nuo papildomų teismo sprendimų ir restruktūrizavimo sąlygų vykdymo.
Bendrovė taip pat privalės laikytis DIP finansavimo sutartyje nustatytų minimalaus likvidumo reikalavimų: gavusi pirmąją finansavimo dalį ji turės išlaikyti ne mažesnį kaip 10 mln. eurų piniginių lėšų likutį, o gavusi antrąją – ne mažesnį kaip 20 mln. eurų.
Pagal vieną iš restruktūrizavimo grafike nustatytų sąlygų „airBaltic“ per 80 dienų nuo proceso pagal JAV bankroto kodekso 11-ąjį skyrių pradžios, t. y. iki šių metų gruodžio pradžios, turi sudaryti konfidencialumo susitarimus (NDA) su mažiausiai dviem potencialiais investuotojais į bendrovės kapitalą.
Per 100 dienų, arba maždaug iki gruodžio 23 d., „airBaltic“ turi pasiekti susitarimus su orlaivių nuomotojais, bendrovėmis „Pratt & Whitney“, „Airbus“ ir „Lufthansa“, taip pat pateikti veiklos gerinimo planą, kuriame būtų nurodyta, kaip bendrovė ketina gerinti veiklą ir mažinti išlaidas. Per tą patį 100 dienų laikotarpį „airBaltic“ taip pat privalo pateikti reorganizavimo planą, kuriame būtų numatytas visiškas DIP paskolų grąžinimas.
Kaip anksčiau pranešė LETA, „airBaltic“ pradėjo finansinių įsipareigojimų restruktūrizavimą pagal JAV bankroto kodekso 11-ajame skyriuje numatytą procedūrą.
Finansavimo teikėjai yra prisiėmę įpareigojančius įsipareigojimus suteikti „airBaltic“ iki 350 mln. eurų naują DIP finansavimą, kad būtų užtikrintas bendrovės likvidumas ir veikla vykstant procesui pagal 11-ąjį skyrių. Bendrovė jau gavo 140 mln. eurų, iš kurių 78,925 mln. eurų bus panaudota aštuoniems orlaiviams ir septyniems varikliams išpirkti.
Finansavimą organizavo SVP, o jį suteikti įsipareigojo „Barclays“, „Hayfin Capital Management“, „Morgan Stanley“, „Oaktree Capital Management“ ir „Strategic Value Partners“. Paskolos palūkanų norma yra SOFR + 8 procentiniai punktai, arba šiuo metu maždaug 12 proc. Be to, pagal šį sandorį numatyti papildomi mokesčiai, kurių bendra suma gali siekti 52,5 mln. eurų.
Todėl ankstesnio plano iš obligacijų turėtojų pasiskolinti iki 257 mln. eurų už 25 proc. metines palūkanas bus atsisakyta.
JAV bankroto kodekso 11-ajame skyriuje numatyta apsauga leidžia „airBaltic“ apsisaugoti nuo kreditorių reikalavimų, kol bus baigtas įsipareigojimų restruktūrizavimas.
Bendrovė taip pat praneša, kad skrydžiai ir klientų aptarnavimas vyks įprastai. Visi skrydžiai bus vykdomi pagal numatytą tvarkaraštį, įsigyti bilietai ir rezervacijos liks galioti, o keleiviai ir toliau galės pirkti bilietus bei keliauti su „airBaltic“ kaip anksčiau.
Galutinis šio proceso rezultatas bus vadinamasis reorganizavimo planas, kurį turės patvirtinti teismas. Planuojama, kad procesas bus baigtas iki 2027 m. vidurio.
Taip pat pranešta, kad rugpjūtį „airBaltic“ obligacijų turėtojai pritarė dviejų artimiausių obligacijų palūkanų mokėjimų kapitalizavimui ir kelioms kitoms priemonėms, suteikiančioms oro linijų bendrovei daugiau lankstumo įgyvendinant atnaujintą verslo planą.
Obligacijų turėtojai pritarė šių metų rugpjūčio 14 d. ir lapkričio 14 d. mokėtinų palūkanų kapitalizavimui, jas pridedant prie pagrindinės obligacijų skolos sumos, užuot išmokėjus pinigais. Taip pat nuspręsta iki 2026 m. lapkričio laikinai netaikyti minimalaus likvidumo reikalavimų.
2025 m. „airBaltic“ grupės pajamos, palyginti su 2024 m., padidėjo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų. Grupės nuostoliai pernai sudarė 44,337 mln. eurų – jie buvo 2,7 karto mažesni nei 2024 m. Praėjusiais metais oro linijų bendrovė pervežė 5,2 mln. keleivių, arba 1 proc. daugiau nei 2024 m.
Praėjusią vasarą Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininke. Šiuo metu Latvijos vyriausybei priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ – 10 proc., Danijos verslininkui ir finansiniam investuotojui Larsui Thuesenui priklausančiai bendrovei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams – 0,01 proc. Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 41,819 mln. eurų.