Mokės už tai, kad mokytumėtės
Šioje platformoje, pasak vieno jos įkūrėjų, direktoriaus Danieliaus Stasiulio, galima lavinti savo skaitmeninius įgūdžius ir mokytis apie kriptovaliutas.
Nuo kitų mokymų šie skiriasi tuo, kad juose naudojamos kriptovaliutų, blokų grandinių (angl. blockchain) technologijomis paremti modeliai, kurie taikomi mokymosi aplinkoje. Kursuose taip pat dar naudojama ir metavisata (angl. metaverse), kuri kuriama mokymų metu.
„Dabar siekiame mokyti kripto bendruomenę apie kripto (angl. crypto), naudojant kripto konceptus ir kripto įrankius (angl. crypto education for crypto community with crypto native tools and concepts).
Čia atsiranda galimybė platinti naujoves, nes turime naujoms kripto paremtoms technologijoms imlius vartotojus, kuriems įdomu mokytis apie kripto. Todėl dabar galime unikaliai pritaikyti blokų grandinės ir kripto įrankius tam mokymuisi perkurti.
Anksčiau savo kursus pardavinėdavome. Bet greitai ketiname pereiti prie modelio, kur kiekvienas besimokantysis uždirbs iš to, kad mokosi – ne vartotojas mokės už kursus, o mes mokėsime vartotojui už tai, kad jis mokosi.
Nes mes iš to vartotojo mokymosi galime sukurti vertę kažkam kitam – kitiems kripto projektams, darbdaviams, įmonėms. Taip pat ir instruktoriams mokame ne už tai, kad jų kursai parduoti, o už tai, kiek vartotojų juos pabaigė“, – aiškino D.Stasiulis.
Jei šis eksperimentas pavyks, įmonė tikisi, kad pritrauks dar daugiau milijonų besimokančiųjų, kurių šiuo metu turi 1,2 mln. visame pasaulyje. Visgi tai nebus paprasta, mat tuo pat metu jai reikės sugebėti uždirbti iš įmonių, kad galėtų finansuoti visų norinčiųjų mokslus. Direktoriaus teigimu, įmonė siekia tapti pagrindiniu kripto edukatoriumi pasaulyje ir siekia lyderystės taikant metavisata pagrįstą mokymą.
Platformoje, tikina įkūrėjas, mokytis gali visi norintys – reikia tik mokėti anglų kalbą, kuria mokomasis turinys yra parengtas. Turinio kūrimas, aiškino D.Stasiulis, yra labai brangus – reikia įdėti labai daug jėgų ir lėšų jį gaminant, o tai gali niekada neatsipirkti.
„Patys stengiamės turinio nekurti, nors ir esame išmokę tai daryti ir su tuo eksperimentuojame. Mūsų tikslas yra suteikti platformą kuriantiems šį turinį, kad jie jį skleistų ir uždirbtų“, – kalbėjo jis.
Platformoje jau yra tūkstančiai kursų, kuriuos baigę anksčiau gaudavo blokų grandinės sertifikatus, o neseniai pradėti teikti ir nepakeičiamųjų žetonų (angl. non-fungible token (NFT) sertifikatai. Dabar, anot direktoriaus, įmonė su jais eksperimentuoja, mat pasaulyje tokius sertifikatus teikiančių mokymosi platformų nėra – nebent tik pavieniai projektai.
„Eksperimentuojame, kaip tie sertifikatai turėtų veikti – ar galima juos parduoti, ar ne, kokia prasmė pardavinėti savo nepakeičiamųjų žetonų diplomą. O gal jį galima naudoti kaip raktą, atrakinti naują kursą? Dabar kaip tik prie to dirbame. O gal, jei esi kokios nors nepakeičiamųjų žetonų (NFT) bendruomenės narys, galėsi visus kursus mūsų platformoje atrakinti?“ – pasakojo D.Stasiulis.
Silicio slėnį iškeitė į Lietuvą
Pats D.Stasiulis mokslus baigė Latvijoje, Stokholmo ekonomikos aukštojoje mokykloje. Po mokslų daugiau nei 10 metų dirbo su startuolių ekosistemomis Lietuvoje ir visoje Europoje, stažavosi Silicio slėnyje. Savo darbe kūrė startuolių skatinimo, mainų, padedančias pradėti savo verslą programas – buvo žmogus, skatinęs, kad startuolių atsirastų kuo daugiau ir kad jiems kuo geriau sektųsi.
„Per savo profesinę karjerą dirbau su daugiau nei 300 startuolių, mačiau jų visokių. Tad natūralu, kad, kai dirbi su startuoliais, ir pats nori padaryti kažką savo. Ne vieną kartą ir bandžiau, tačiau nelabai sekėsi – užtat gavau labai daug pamokų.
O į Silicio slėnį patekau, kai viename renginyje susipažinome su vieno didžiausių pasaulio žaidimų gamintojo „Electronic Arts“ (EA) įkūrėju Jeff Burton.
Mums taip pavyko susibendrauti, kad jis pakvietė mane į Berklio universitetą padėti jam su vieno startuolio akseleratoriaus tarptautinėmis programomis. Praleidau ten pusmetį, užmezgiau daug draugysčių“, – apie pirmuosius žingsnius savo startuolio link pasakojo jis.
Nors galvojo, kad dar ilgai bastysis po pasaulį, visgi iš Silicio slėnio grįžęs į Lietuvą D.Stasiulis čia sutiko savo žmoną ir daugiau niekur nebeišvažiavo. „Mums buvo patogu čia, Lietuva – nuostabi šalis, čia gera gyventi, taip pat daug galimybių. Ji maža, jauki, sava, joje daug pažįstamų – niekur kitur to taip lengvai nesusikursi.
Taip, Lietuvoje kurti tokį verslą yra gerokai sunkiau. Tačiau mes čia gyvenome, mums čia buvo viskas aišku ir paprasta, tikėjome, kad ir čia galima sukurti verslą. Taip, būtų buvę lengviau tokį verslą sukurti kažkur kitur, bet tai būtų turėję kitokių pasekmių. Jei būčiau jaunesnis, turbūt važiuočiau į užsienį“, – šypsodamasis svarstė direktorius.
O startuolis prasidėjo nuo 2017 metais įvykusio lūžio – po vestuvių su žmona išvykęs į kelionę, D.Stasiulis juokiasi taip gerai pailsėjęs ir nuo visko atitrūkęs, kad grįžęs net nebeatsiminė kompiuterio slaptažodžio. Tokia „šviežia galva“ su draugu tuomet važiavęs į Anykščius vesti vieno seminaro apie inovacijas ir kalbėjęs, kad „reikia kažką daryti“.
„Tada nusprendžiau, kad noriu savuoju startuoliu spręsti kokią nors labai didelę problemą – ir kaip tik tuo metu man švietimo sektoriuje viskas atrodė taip blogai, kad tikrai nusprendžiau jame rasiąs ką veikti.
Tuo pat metu ši sritis tradiciškai atrodė ne tokia patraukli, kas reiškia, jog konkurencija joje bus mažesnė. Taip pat 2017 metais atsirado revoliucinis, pasinaudojant kriptovaliutų technologijomis, būdas surinkti finansavimą, kuriuo ir pasinaudojome“, – prisiminė jis.
D.Stasiulis startuolį ėmėsi kurti drauge su būriu bendraminčių, kurie visi buvo savo srities profesionalai – todėl kompanija, pasak jo, labai gerai žinojo, ką sugeba padaryti. Pačioje pradžioje teko visiems labai susitelkti ir labai neapibrėžtoje situacijoje rasti savo kelią, taip pat reikėjo atiduoti labai daug jėgų – tuo metu, pasak direktoriaus, jis atidavęs visą savo sveikatą.
„Prasimušėme dėl to, kad visi komandos nariai turėjo išskirtinai stiprias kompetencijas, taip pat mus į priekį vedė užsispyrimas „nesvarbu, kas, bet padarysime“ ir nesiblaškymas žengiant pasirinktu keliu.
Pradžiai reikėjo šimtų tūkstančių eurų. Viską pradėjome iš savo kapitalo, o paskui pritraukėme finansavimų. Pradėti nebuvo baisu, tačiau ypač buvo sunku nepamesti savo kelio link tikslo. Nebuvome įsitikinę, kad pavyks, bet labai tuo tikėjome“, – prisiminė pradžią direktorius.
Vieni iš nedaugelio pasaulyje
Nuo įsikūrimo įmonė bando blokų grandines ir kriptovaliutas atnešti į švietimo sektorių. Pasak D.Stasiulio, šioje srityje net pasaulyje platforma yra tokia viena iš nedaugelio. „Esame minimi net Jungtinių Tautų raportuose kaip bandantys blokų grandinę taikyti švietime (angl. blockchain in education), taip pat su darbo grupėmis teko dirbti Europos Komisijoje, dalyvauti JAV švietimo departamento seminaruose.
Turime labai daug tarptautinių ryšių – bendraujame su partneriais Londone, Honkonge, Singapūre, JAV. Dirbame globaliai“, – pasakojo jis.
Visgi direktorius apgailestauja, kad šiandien tradicinė švietimo sistema nėra pasiruošusi naudoti blokų grandinės technologijos ir kriptovaliutų. Net skaitmeninių įgūdžių vartotojai dar nėra pasiruošę lengvai pereiti prie kriptovaliutų.
Tačiau jį džiugina, kad kriptovaliutų bendruomenė taip stipriai išaugo – per 5 metus nuo 30 mln. iki 300 mln. – kad ji iš savęs patapo rinka, kuriai galima teikti naujas technologijas, kad ji naudotų jas mokymosi procese.
„Dabar kriptovaliutų turi kone kas antras moksleivis, o kas trečias kažką su jomis ir veikia. Didžiausią postūmį atnešė nepakeičiamieji žetonai (NFT). Ši technologija yra žmonių naudojami vertės apsikeitimo vienetai. Jie tapo šios jaunuolių kartos lipdukais ar „kepsais“ – tai milžiniška revoliucija.
Socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Instagram“ taip pat paleis nepakeičiamuosius žetonus, jie jau su jais eksperimentuoja. Norime kurti technologijas, kurios skatintų tą naudojimą, išnaudotų jas mokymosi tikslais ir sukurtų naujas vertes, kurių dar net neįsivaizdavome, kurios tampa įmanomos tik dėl to, kad ši technologija egzistuoja“, – dėstė D.Stasiulis.
Tačiau jis apgailestavo dėl ketinimų griežtinti kriptovaliutų reguliavimą. Pasak direktoriaus, lietuviai, vietoj to, kad būtų inovacijų lyderiai, kaip kad buvo žadama 2017 metais, nusprendė pirmi pabandyti viską uždrausti. „Taigi, būsime nebe inovacijų lyderiai, o inovacijų blokuotojai.
Matau labai prastą technologijų supratimą, vien grėsmių, o ne galimybių įžvelgimą – tačiau iš tiesų tai milžiniška galimybė, ypač tokiai mažai šaliai kaip Lietuva. Taip, reikia valdyti rizikas, bet ne kategoriškai sakyti, kad viskas yra blogai. Galų gale, iš tiesų nelegalių kriptovaliutų transakcijų yra labai mažai“, – aiškino jis.
Metavisatos NT agentas ar vakarėlių organizatorius?
D.Stasiulis nerimauja, kad talentų paklausa rinkoje yra didelė, tačiau jų pasiūla vis mažėja, mat startuolių Lietuvoje vis daugėja. Jo įmonei sunkiau dar ir dėl to, kad, nors joje dauguma pozicijų panašios kaip ir kiekvienoje IT įmonėje, tačiau čia dar reikia išmanyti kripto ekosistemą.
„Mūsų įmonėje dirba blokų grandinės programuotojai, jau yra ir nauja profesija – metavisatų kūrėjai, nepakeičiamųjų žetonų dizaineriai. Čia yra visko. Galų gale ima atsirasti naujų profesijų – pavyzdžiui, metavisatos NT agentas, vakarėlių organizatorius metavisatoje“, – kalbėjo direktorius.
Pasak jo, nėra vieningo sutarimo, kas yra metavisata. Jo aiškinimu, tai – virtualus pasaulis, kuriame virtualus turinys ir duomenys gali kažkam priklausyti. „Be blokų grandinės technologijos tai buvo neįmanoma.
Pavyzdžiui, prieš 15 metų žaidžiau kompiuterinius žaidimus (angl. massively multiplayer online role-playing game (MMORPG), kuriuose buvo visa ekonomika – juose galėjai pirkti-parduoti kardus ir panašiai, o serverio administratorius galėjo tų kardų „prispausdinti“ kiek tik nori.
Tačiau su kriptovaliutomis atsirado galimybė tuos kardus padaryti vienetinius, dėl ko jie įgauna visiškai kitokią vertę. Tai ir yra nepakeičiamieji žetonai (NFT) – vienetinis skaitmeninis turtas. Pavyzdžiui, dabar žinomiausi yra NFT paveikslai“, – aiškino D.Stasiulis.
Visgi, anot jo, baisiausia, kad, viena vertus, žmonės yra priklausomi nuo technologijų, bet, kita vertus, jei nesuprasi, kaip viskas veikia, negalėsi sėkmingai dirbti šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje. „Taip, galėsi kepti kokią duoną, bet metavisatoje dabar duoną kepa ir pardavinėja už tūkstančius dolerių. Todėl baisu neatsilikti nuo naujovių, nes einantys priešakyje gauna labai daug naudos“, – įsitikinęs jis.
Jei galėtų atsukti laiką atgal ir viską pradėti iš naujo, direktorius tikina, kad mažiau dvejotų ir stipriau laikytųsi savo pirminių idėjų, būtų dar užtikrintesnis, mat užtikrintumas leidžia eiti į priekį daug greičiau. Taip pat neklausytų kritikų – dažniausiai taip, kaip tau pačiam atrodo, pasirodo ir esą teisinga.
Apskritai jis sako manąs, kad neįmanoma „mokėti kurti verslo“ – galima tik turėti daugiau patirties jį kuriant. Todėl, pasak D.Stasiulio, svarbiausia tos patirties įgyti kuo anksčiau ir kuo daugiau – ypač jaunimui. „Geriau pabandyti paleisti savo nepakeičiamųjų žetonų (NFT) kolekciją negu žaisti kompiuterinius žaidimus – paskui būna daug lengviau kurti verslą.
Nes, kai užsisėdi vietoje, kai jau esi profesionalas ir daug uždirbi, turi vaikų, namus, paskolas, yra labai brangu bandyti kažką kurti, nes, kai bandai kažką kurti, neuždirbi savo įprastų pajamų. Apskritai reikia daryti tai, kas tau yra paprasta – tada viskas sekasi. Reikia išnaudoti savo stiprybes“, – patarė jis.
