Svarbu ne tik receptas
Atvykus į Birutės namus, šalia kurių įkurtas ir šakočių kepimo cechelis, kepėja iškart sodina už stalo, vaišina savo kūriniu, rodo nuotraukas. Jose – uošvis Aksaveras Damynas, pradėjęs šiuos skanėstus kepti dar 1985 m.
Būtent jis savo marčią išmokė kepimo subtilybių, perdavė ištobulintą receptūrą. Išmokė ir dar vieno svarbaus dalyko – norint iškepti skanų, trapų šakotį vien gero recepto neužtenka.
Ne mažiau svarbu kruopščiai atrinkti kokybiškus ingredientus, pažinti tešlą ir kantriai, lašelis po lašelio, lipdyti traškius, saldžius ragelius. Šakočio kepimas – ne 5 minučių darbas, didesnis šakotis kepa apie 4 valandas.
„Jau žmonės žino, kad šakočius reikia užsakyti iš anksto, nes jo gamyba nėra greitas procesas. Bet, aišku, vis dar pasitaiko klientų, kurie nori pirkti čia ir dabar. Jiems paaiškinu, kad reikia ir produktus susipirkti, pasiruošti.
Didesnė dalis žmonių užsisako iš anksto, kiti šakotį užsako net prieš 3 mėnesius, kad būtų garantuoti, jog jį tikrai gaus savo šventei. Didieji, 5 kilogramų šakočiai keliauja vestuvių, jubiliejų stalui. Kad tokį iškepčiau, reikia net 60 kiaušinių. Į šakočius nededu jokio margarino, tik sviestą“, – tikina „Dami šakočių“ įkūrėja.
Konkurencijos nebijo
Tačiau šakočių kepėjų Lietuvoje tikrai netrūksta, šių gardumynų įsigyti galima visur: prekybos centruose, turguose, kepyklėlėse, galima pirkti ir internetu, todėl kas paskatino Birutę žengti į tokią konkurencingą rinką?
Prieniškė sako, kad konkurencijos visai nebijo, o pirkėjai patys atsirenka, kas tikra ir skanu. „Paskaitykite mano klientų atsiliepimus. Žmonės pas mane grįžta, o tai geriausias įvertinimas, kad dirbu teisinga linkme“, – nusišypso pašnekovė.
Kepyklėlę „Dami šakočiai“ ji įkūrė prieš metus, užsakovų ratas – plečiasi. Kepėja pripažįsta, kad pradėjusi darbus, nesitikėjo tokios sėkmės ir tokių gražių klientų atsiliepimų.
„Labai puikiai jaučiuosi, nesitikėjau, kad taip bus. Užsakovų vis daugėja. Mano šakočiai buvo nuvažiavę ir į Grenlandiją, Vokietiją, Islandiją, Airiją, Norvegiją. <...> Esu stovėjusi turguje su šakočiais, bet dabar to daryti nebereikia. Jau ir net nenorėčiau, dabar žmonės viską iš namų išneša, o kartais dar tenka ir eilėje palaukti“, – pasidžiaugia B. Damynienė.
Tikisi, kad šeimos verslas taps pagrindiniu užsiėmimu
Moteris sako, kad jai didelė garbė tęsti uošvio pradėtus darbus. Aksaverui negaili gražių žodžių, jį atsimena kaip itin nuoširdų, rūpestingą žmogų, visiems norėjusį padėti. Jis Birutei buvo tikru gyvenimo ramsčiu po jos vyro, Aksavero sūnaus, netekties.
Šeimos verslui pagrindą pradėjo kloti Aksaveras, dabar vairą perėmusi Birutė, o kam bus perduotas receptas ir unikali kepimo technologija toliau? Birutė, išgirdusi tokį klausimą, tik nusišypso. Pasak jos, jei dukra panorės, mielai jai perleis žinių bagažą.
„Kol kas dukra padeda man su socialiniais tinklais, reklama, bet šakočių kepimu dar per daug nesidomi, turi kitą darbą. O kas bus ateityje – niekas nežino. Bet jeigu ji norės, tikrai viską, ką žinau, perduosiu“, – neabejoja pašnekovė.
Šakočius prieniškė kol kas kepa tik savaitgaliais, mat darbo dienomis pluša samdomame darbe. Ji viliasi, kad po kelerių metų šis papildomas darbas taps pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.
Jei taip nutiks, plėsti savo asortimento per daug nežada. Sako, kad jai svarbiau ne kiekybė, o kokybė. Vienintelis produktas, kurį svarstytų įtraukti, – smaližių pamėgtas tinginys.