Sužinojusi apie dukros ligą Deimantė nutarė padėti ne tik jai: dabar čia atvažiuoja žmonės net iš kitų rajonų

Atvykus į Jonavoje veikiančią „Druskų salą“ jos vadovė Deimantė iškart kviečia užeiti ir sodina į patogų fotelį druskų kambaryje. Čia – viskas iš druskos: sienos, lubos, grindys. Šiam kambariui įrengti prireikė net 3 t druskos. Išskirtinę erdvė įkūrė bendrovė, besispecializuojanti būtent druskų kambarių įrengimo srityje. Pasirodo, kad druskų kambarius Lietuvoje įrenginėja tik viena įmonė. 

Kol susėdame pasikalbėti, tyliai groja raminanti muzika, atsipalaiduoti padeda ir šviesų terapija. „Žinokite, ne kartą teko ir žmogų prikelti iš miego“, – nusijuokia Deimantė. 

Dažniausi  „Druskų salą“ klientai – vaikai, susiduriantys su kvėpavimo takų problemomis. Čia taip pat užsuka ir odos rūpesčių turintys žmonės, pavyzdžiui, kai kamuoja aknė ar atopinis dermatitas.

Anot pašnekovės, terapija druskų kambaryje pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, panašiai kaip maudynės sūrioje jūroje.

Tačiau ne visi klientai skundžiasi sveikatos sutrikimais. Kai kas čia tiesiog užsuka pabėgti nuo greito gyvenimo rimto, skubos: „Čia jie ateina tiesiog paskaityti knygą, ramiai pabūti su savimi. <...>Vis dėlto, daugiausia lankosi vaikai.

Iš pradžių juos tėvai atvesdavo dėl kvėpavimo problemų, o paskui jau atvažiuoja profilaktiškai. Mano dukrytė sugalvojo, kad druskų kambaryje reikia ir žaidimų stalo. Jis tapo tikru traukos tašku.“

Paklausta, kiek kartų reikia lankytis druskų kambaryje, kad pasijaustų poveikis, Deimantė patikina, kad rekomenduojama terapijoje apsilankyti bent 10 sykių. 

„Jau ir po pirmojo vizito jaučiasi druska ant lūpų. Aišku, reikia ilgesnio kurso, kad pajustum naudą“, – užtikrina Deimantė pabrėždama, kad haloterapija padeda stiprinti ir imuninę sistemą. – Mes druską kvėpuojame, druskos patenka iki smulkiųjų bronchų ir taip valomos alveolės. Natrio chloridas neutralizuoja terpę, joje nesivysto bakterijos. Paprastai sakant, žmogui tampa lengviau kvėpuoti. Tai veikia ne tik kvėpavimo takus, bet ir sinusus.“

Pati Deimantė yra kinezetarapeutė, masažuotoja, tačiau haloterapija ją privertė susidomėti pats gyvenimas, o tiksliau – mažametė dukra, kuriai diagnozuota bronchinė astma. Mama ieškojo būdų kaip be medikamentų padėti savo mažylei, tad pradėjo dukrytę vežti į druskos kambarius Kaune, Kėdainiuose. 

Įsitikinusi, kad tokia terapija veikia, pagalvojo, kad ji gali padėti ne tik savo dukrai, bet ir krštiečiams, mat Jonavoje panašių paslaugų nebuvo.

„Be to, turime ir pašonėje „Achemą“, o jos išmetamos dalelės į orą irgi sveikatos neprideda“, – dar vieną priežastį, paskatinusią imtis haloterapijos, įvardija Deimantė.

Beliko žengti tik paskutinį žingsnį – susirasti patalpas ir imtis įgyvendinti projektą.

Dalį pinigų verslo įsikūrimui skolinosi iš banko, dalį gavo iš savivaldybės pasinaudodama finansine parama besikuriantiems verslams.

Jau pirmaisiais veiklos metais „Druskos salą“ jonaviečiai išrinko kaip jų mylimiausią produktą mieste. „Tai buvo visiškai netikėta, kad vietos žmonės mus išrinko. Juk mieste yra daug ilgiau veikiančių verslų“, – nuostabos dėl kraštiečių įvertinimų neslėpė D. Venckienė.

Tačiau jonaviečiai, regis, labai pamėgo „Druskų salą“. Jų balsai lėmė, kad ir po metų Deimantei atiteko apdovanojimas. Tik šįkart – už jos pristatytą šviesos stalą druskų kambaryje. Tai savotiška edukacinė ir sensorinė priemonė, skirta lavinti vaikų smulkiąją motoriką, vaizduotę, dėmesio koncentraciją bei kūrybiškumą per šviesos ir spalvų terapiją.

„Prie stalo vaikai piešia, o tai padeda vystyti smulkiąją motoriką, akių ir rankų koordinaciją“, – pasakoja Deimantė.

Deimantė patikina, kad į jos kurtą druskų kambarį atvažiuoja ir kauniečiai bei kitų rajonų gyventojai. 

Pamačiusi didelį susidomėjimą, jonaviškė „Druskų salą“ neseniai atidarė ir Marijampolėje. Ten jau iki tol veikė panaši paslauga, tik vietos ligoninėje.

„Norėjau, kad šeimos su vaikais turėtų galimybę ateiti į terapiją ir savaitgaliais, be ligoninės siuntimo“, – lankstesnes sąlygas marijamoliečiams nusprendė parūpinti pašnekovė.

Kita stotelė – Alytus. Ten D. Venckienė jau nusižiūrėjo patalpas. „Beliko tik apsispręsti ir žengti žingsnį“, – su jauduliu apie potencialių naują „Druskų salos“ tašką kalba D. Venckienė.

Kaip jau minėta, į druskų kambarį dažniausiai užsukama atsipalaiduoti – čia vyksta ir meditacijos, tačiau Deimantė mėgsta eksperimentuoti ir spėjo įgyvendinti ir įdomesnių veiklų. Pavyzdžiui, druskos kambaryje muzikos mokyklos auklėtiniai smagiai dainavo.

„Bandome įvairius terapijos būdus, kad žmonės patirtų, išbandytų ir pajaustų naudą“, – su šypsena pasakoja D. Venckienė.