– Kaip atradote aviaciją?
– Baigusi mokyklą nežinojau, ką noriu veikti gyvenime. Nusprendžiau studijuoti teisę, bet jau po mėnesio supratau, kad tai – ne man. Kita vertus, visuomet žavėjausi skrydžių palydovėmis ir turėjau pažįstamą iš mokyklos laikų, kuri dirbo aviacijoje. Ji mane ir įkalbino pabandyti – taip atėjau į „Baltic Ground Services“ (BGS) ir praleidau ten 6 metus.
Pradėjau kaip keleivių aptarnavimo agentė Vilniaus oro uoste ir nuo pirmų dienų susižavėjau darbo aviacijoje dinamika – čia daug veiksmo ir nebūna dviejų vienodų dienų. O dar darbas su keleiviais iš viso pasaulio, saulėtekiai, naktinės pamainos… Aštuoniolikos metų merginai tai – pati tikriausia romantika.
Susiję straipsniai
Dirbant antžeminio aptarnavimo srityje nuobodžiauti netenka. Laiko spaudimas, atsakomybė ir aukštų standartų užtikrinimas skatina stengtis, o pritrūkti įspūdžių čia tiesiog neįmanoma. Pasitaiko tiek rimtesnių situacijų, tiek juokingų. Esu mačiusi net keleivį nešantį šakotį ant galvos!
– Per 6 darbo metus BGS įmonėje perėjote ne vieną etapą. Papasakokite apie juos – ko išmokote, kas patiko ir kas paskatino toliau siekti profesinio tobulėjimo.
– Viskas įvyko labai organiškai. Nuo pirmų dienų žinojau, kad noriu čia būti ir augti, todėl stengiausi viską daryti kaip įmanoma geriausiai, taip pavyko paragauti ir Keleivių aptarnavimo skyriaus pamainos vadovės darbo. Po mažiau nei poros metų Keleivių aptarnavimo skyriuje akis užkliuvo už skelbimo, kad Atitikties departamentas ieško auditorių, tad nusprendžiau išbandyti jėgas naujoje srityje. Tuomet atsivėrė dar platesnis akiratis.
Keleivių aptarnavimo dalis jau buvo gerai pažįstama, tačiau staiga teko pasinerti į daug platesnį antžeminio aptarnavimo pasaulį ir visus procesus, vykstančius tiek oro uosto perone, tiek už jo ribų. Galiausiai, įgijusi patirties, buvau paaukštinta į vyriausios atitikties ir kokybės pareigūnės pareigas.
– Pernai persikėlėte į Brisbeną ir prisijungėte prie „Skytrans Australia“. Kaip gimė sprendimas iš Lietuvos persikelti į kitą pasaulio kraštą ir kodėl būtent į Australiją? Kokie buvo pirmieji įspūdžiai ir kaip sekėsi ten įsikurti? Ar tenka baidytis nuodingų gyvių?
– Australija buvo tokia pati netikėta man, turbūt kaip ir kiekvienam mane supusiam žmogui. Iššūkis buvo tikrai nemažas – persikelti į kitą pasaulio kraštą vienai, nors iki tol apskritai nėra tekę gyventi užsienyje. Drąsos suteikė tai, kad tęsiau darbą su žmonėmis, kuriuos vienijo meilė aviacijai, širdžiai mieloje srityje.
Iškart pastebėjau, kad Australijoje žmonės į daug dalykų žiūri paprasčiau ir turi gerą darbo bei gyvenimo balansą. Kartais tai yra puikus bruožas, iš kurio norisi pasimokyti, o kartais norisi šiek tiek paskatinti greitesnį tempą, kad galėtume judėti į priekį dar efektyviau. Manau, kad profesinis augimas dinamiškoje Lietuvos aviacijos aplinkoje padėjo išsiugdyti požiūrį į efektyvumą ir darbo discipliną. Aviacija yra sritis su aukštais reikalavimais, tačiau dažniausiai žmonės tai puikiai supranta ir to kartu siekia.
Didžiausias skirtumas yra tas, kad visas gyvenimas čia prasideda žymiai anksčiau. Esu įpratusi prie ilgų dienų ir vėlyvų veiklų, o australai atvirkščiai – keliasi anksti ir iškart pradeda kažką veikti: bėgioja, kartu eina į treniruotes ar rytinius pasivaikščiojimus. Dėl to galiu drąsiai sakyti, kad per mažiau nei metus čia pamačiau daugiau saulėtekių nei per visą ankstesnį gyvenimą. O kai saulę sutinki ant banglentės su šalia šokinėjančiais banginiais – jausmas išvis nepakartojamas.
Kalbant apie nuodingus gyvius – taip, šalyje jų yra. Iš pradžių bijojau net į vandenį bristi, kad nenudegintų medūza. Bet ilgainiui tos baimės atlėgo, tuo labiau, kad gyvenu didmiestyje. Nei gyvatės, nei krokodilo čia iki šiol nemačiau.
– Anksčiau dirbote antžeminio aptarnavimo įmonėje, o dabar – oro linijų bendrovėje. Kaip pasikeitė jūsų darbo pobūdis?
– Nors pati toliau dirbu antžeminio aptarnavimo srityje, pasikeitė tai, kad dabar užtikrinu, jog gautume šias paslaugas kokybiškas patys. Su šia užduotimi susitvarkyti labai padeda buvusioje darbovietėje įgauta patirtis ir įprotis siekti aukštų standartų.
„Skytrans Australia“ aptarnauja daugybę nuošalių Australijos regionų, skraidydama į oro uostus, kurie gerokai skiriasi nuo mums įprastų Europoje. Galima sakyti, kad šie skrydžiai atstoja viešąjį transportą – jie sujungia atokiausius šalies kampelius su didesniais miestais ir užtikrina vietos bendruomenėms prieigą prie būtiniausių paslaugų. Man yra labai įdomu pamatyti kitokius oro uostus ir susidurti su visiškai naujais profesiniais iššūkiais.
– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Ar, be plaukimo banglente, čia atradote ką nors naujo?
– Stengiuosi būti aktyvi ir, nors po truputį taikausi prie Australijos ritmo, toliau panaktinėju. Mėgstu eiti į vakarėlius ir koncertus, šokti. Džiugu, kad čia vyksta daug gerų koncertų – jau vien Brisbene turėjau progą pamatyti ne vieną pasaulinio lygio atlikėją. Bet tas naktinėjimas labai ilgai netrunka, nes apie 3 val. viskas užsidaro, o dar po pusvalandžio miestas jau visai tuščias.
Didžioji dalis veiksmo Australijoje kunkuliuoja ryte ir dieną. Kaip minėjau, australai – aktyvūs žmonės. Ryte gali pamatyti automobilį, iš kurio groja didžėjus, o iš paskos bėga tuntas sportui ir muzikai nusiteikusių „vyturių“. Net ir 7 val. ryto čia galima sudalyvauti vakarėlyje grojant techno muzikai eismui uždarytoje miesto gatvėje, o vėliau rinktis iš daugybės aktyvių veiklų – nuo pilateso iki laipiojimo.
Man labiausiai patinka tai, kad vien netoli Brisbeno yra daugybė gražių paplūdimių ir pakrantės takų. Važiuoju ten pasimaudyti, leistis į žygius ar tiesiog ramiai praleisti laiką prie vandenyno. O kiek dar nuostabių vietų galima atrasti išvykus kiek toliau, belieka tik suplanuoti kelionę!
– Kaip atrodo Australijos virtuvė? Ar skaniai ten valgoma?
– Tikrai nesitikėjau, kad šiuo atžvilgiu čia bus taip gerai. Australai labai stengiasi kuo daugiau produktų užsiauginti patys, tad maisto kokybė čia labai labai aukšta. Net užsukęs į eilinį barą gali tikėtis ne tik užkandžių, bet ir rimtesnių patiekalų.
Bulvės Australijoje labai brangios – kilogramas gali kainuoti apie 5 eurus. Užtai su avokadais čia nėra tos „loterijos“, prie kurios esame pratę Lietuvoje – jie visi iki vieno puikaus skonio ir tekstūros, o dar ir centus tekainuoja.
Dar verta paminėti, kad maistas Australijoje ne tik kokybiškas, bet ir įvairus. Pavyzdžiui, šalies virtuvei didelės įtakos daro Azijos skoniai, kuriuos su savimi atsineša čia gausiai gyvenantys azijiečiai.
– Ar tenka darbe patirti juokingų ar neįprastų situacijų, kurios būtų specifiškos būtent Australijai?
– Nuošalesnėse vietovėse kartais pasitaiko, kad lėktuvas kurį laiką negali pakilti, nes ant tako guli krokodilas ar gyvatė. Taip nutinka dėl to, kad tie oro uostai neturi nei tvorų, nei nuolat ten būnančių darbuotojų. Tad belieka laukti, kol gyvūnas pasitrauks arba kas nors atvažiuos ir jį nubaidys.
Dar labiau nei gyvūnai mane stebina gamtos stichijos, ypač ciklonai, kurie čia yra neatsiejama aviacijos kasdienybės dalis. Priklausomai nuo prognozių, tenka iš anksto planuoti veiksmus ir priimti sprendimus, kaip geriausiai apsaugoti orlaivius bei užtikrinti saugias operacijas.