Pasak Justo Šiburkio, tai tik patvirtina, kokia stipri ir bendradarbiaujanti yra ateinanti jaunų Lietuvos kūrėjų banga.
Daina „Reclaim Myself“ yra istorija apie prarastos, bet iš prigimties tau priklausančios galios – galios būti savimi – susigrąžinimą.
„Žmonės dažniausiai net nepastebi momento, kada jie išduoda save: jie „paskęsta“ darbe, kuris pamažu virsta jų tapatybe, arba stengiasi įtikti kitiems dėl vienokių ar kitokių, dažnai visai menkų, priežasčių. Daina tarsi kviečia – pasitikrink, ar vis dar žinai, kas esi?..“ – kalba Justas Šiburkis.
Arūnas Sakalauskas – apie nepagražintą brandžią tėvystę, įveiktą sunkų etapą ir naujus namus
Buvimo savimi tema neturi sienų: dainą sukūrė tarptautinis duetas – „mikrofono broliai“ lietuvis Justas Šiburkis – Speechy ir italas Paolo Lombardi – Lowbaki.
Muzikos žanras primena „Linkin Park“, kur repas susitinka su „The Matrix“ įkvėptais būgnais, dažniausiai girdimais veiksmo filmuose ir lenktynių žaidimuose (arčiau „drum and bass“ bei „breakcore“ žanrų). Žodžiai ir natos gimė miško trobelėje netoli Veisiejų, o klipo istoriją kūrėjai nusprendė perkelti į Italiją.
Susiję straipsniai
Tarptautinį pripažinimą pelnęs muzikinis klipas filmuotas tris dienas ir naktis Italijoje – Passo San Marco kalnuose, Finale Ligure pajūryje ir mados sostinėje Milane.
„Nuotykių pilnas filmavimas vyko „Castellanza“ metro stotyje. Stotis užsidaro vidurnaktį ir tris vakarus iš eilės mes galėjome ten filmuoti ilgiau tik dėl to, kad susidraugavome su vietiniu sargybiniu, kuris ateina lygiai 00:00 išjungti šviesas ir įjungti signalizaciją.
O pradžioje jis palaikė mus chuliganais, gąsdinančiais naktinių metro keleivius! Susipažinęs su mumis jis liko po darbo ir, iš esmės, sulaužė taisykles vardan mūsų siekio sukurti meną – sakė, kad mes jam priminėme jį senais laikais, kai žmogus taip pat siekė svajonių. Be jo „apsaugos“ metro epizodų greičiausiai nebūtume nufilmavę“, – pasakoja Justas Šiburkis (Speechy).
Pasak jo, chuliganais ar bent keistuoliais juos palaikė ir kalnuose sutikti turistai, o poilsiaujantys italai išties nesuprato, kodėl filmuojamas Grjas su drabužiais mirko vandenyje beveik valandą.
„Teko akis į akį susidurti ir su policija. Filmavome raudono automobilio kelionę nuo pajūrio į Milaną, pagal scenarijų reikėjo rasti vietą, kur būtų galima atlikti „driftingo“ manevrą – sustabdyti mašiną taip greitai, kaip stabdo „Tokyo Drift“ kultūra Tokijuje, važinėdama serpantinais.
Tam pasirinkome vienos parkingo aikštelės Milane viršų ir – vos atlikus tris manevrus – mus išvijo policija. Tačiau tie „auksiniai“ kadrai jau buvo nufilmuoti!“, – laimingai pasibaigusiu nuotykiu dalijasi Speechy.
Pasak režisieriaus Viliaus Kudirkos, iš pažiūros neįmanoma misija tapo įmanoma tik dėl detalaus „kadras po kadro“ scenarijaus, kuriam sukurti komanda skyrė daugiau nei dvi savaites.
„Filmavimo aikštelėje laimėjo disciplina: keldavomės šeštą ryto, o miegoti eidavome antrą nakties. Buvo labai intensyvu, bet verta“, – patirtimi dalijasi Vilius Kudirka.
„Nuo pat pradžių norėjome ne įprasto klipo, o muzikinio filmo: čia niekas „nepozuoja“ kamerai – viskas vaidinama pagal tai, ką diktuoja muzika. Todėl vaizdas ne konkuruoja su kūriniu, o jį papildo ir pratęsia – emocijomis, ritmu, įtampa, pauzėmis. Kitaip tariant, muzika čia veda, o kamera seka: kiekvienas kadras tampa pagarbiu atsaku į garsą ir jo pasakojamą istoriją,“– mintimis dalijasi Justas Šiburkis.
Tarptautinis „My Cinema 2025“ konkursas subūrė daugiau kaip šimtą mokinių iš įvairių Lietuvos miestų ir užsienio, norinčių išbandyti save kino mene ir papasakoti savo istorijas kino kalba. Šių metų konkurso tema „Kontrastai“ įkvėpė dalyvius analizuoti priešpriešas, kurias matome kasdien: šviesos ir tamsos, tylos ir garso, miesto ir gamtos, skirtingų žmonių, idėjų ar jausmų. Konkursą organizavo Kauno moksleivių techninės kūrybos centras.