Tinklalaidėje svečiavęsi muzikos autoriai ir prodiuseriai P. Jasiūnas bei F. Venckus šiemet nominuoti M.A.M.A. apdovanojimuose LATGA Metų autoriaus nominacijoje kartu su Jessica Shy (Džesika Šyvokaite), Karoliu Labanausku ir Linu Strockiu – kaip vieni grojamiausių metų muzikos autorių.
Kartu su muzikos autore ir atlikėja, LATGA tarybos nare I. Narkute, kuriai buvo patikėtas moderatorės vaidmuo, jie kalbėjosi apie tai, kaip gimsta dainos, ar įmanoma atpažinti būsimą hitą, kaip atrodo darbas su skirtingais atlikėjais ir kokie iššūkiai lydi kūrybos procesą – nuo profesinio perdegimo iki viešumo.
Diskusijoje paliesta ir plagiato tema – kur slypi riba tarp įkvėpimo ir vagystės, kaip muzikos autoriai pasitikrina savo idėjas ir kokią atsakomybę jaučia prieš kolegas bei klausytojus. Taip pat kalbėta apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką muzikos industrijai. Aptarta ir šiuo metu vykstanti nacionalinė „Eurovizijos“ atranka – jos prestižas bei autorių vaidmuo joje.
Skaičiais pagrįstas penketukas
I. Narkutė atkreipė dėmesį, kad skirtingai nei anksčiau, šiemet buvo nuspręsta paskelbti visą grojamiausių popmuzikos autorių penketuką. Anksčiau nominantai nebuvo skelbiami, nugalėtojo vardas ir pavardė paaiškėdavo ceremonijos metu.
Ji pabrėžė, kad LATGA M.A.M.A. Metų autoriaus nominacija išskirtinė tuo, kad paremta realiais duomenimis: „Tai skaičiais pagrįstas penketukas. Tai reiškia – šių žmonių kūriniai iš tikrųjų skambėjo dažniausiai.“
Ar praėję metai šiems dviem autoriams buvo produktyvūs?
„Atrodė, kad tinginiavau, bet paskui supratau, kad įrašėme albumą su Inga Jankauskaite, dar vieną su Dovi Mi, daug dirbau su „Žemaitukais“, kūriau muziką televizijoms... Pasirodo, visai nemažai padaryta“, – kalbėjo P. Jasiūnas.
„Man metai buvo labai intensyvūs. Atidariau savo studiją, dirbau su daug atlikėjų, vien projekte „Naujas hitas“ teko dirbti su maždaug 17 atlikėjų. Pajutau ir profesinio perdegimo ženklų – patyriau daug emocinio ir psichologinio krūvio“, – pasakojo F. Venckus.
Paklausti, ar džiaugėsi išgirdę savo pavardes tarp nominantų, kūrėjai neslėpė – įvertinimas svarbus.
„Man atrodo, klausytojams įdomu žinoti, kas tie penki žmonės, kurie daugiausiai dirbo ir kurių kūryba labiausiai skambėjo radijuje ar televizijoje“, – kalbėjo P. Jasiūnas.
„Taip, nominacija – malonus dalykas, paglosto savivertę. Bet man buvo įdomu stebėti balsavimus platformoje, kur galima palaikinti nominantus. Tada labai gerai pamatai, ką reiškia užkulisiai. Pavyzdžiui, Linas ir Karolis (jie taip pat nominuoti Metų autoriaus apdovanojimui) yra Jessicos prodiuseriai. Jessica turi tūkstančius patiktukų, o jie – kelis šimtus. Tai parodo, kad žmonės dažnai nesusimąsto, kiek daug už tos sėkmės stovi kitų žmonių“, – kalbėjo F. Venckus.
„Aš pati ir rašau, ir dainuoju, todėl mano pavardė yra „priekyje“. O jūs dažnai liekate nematomi. Kaip dėl to jaučiatės?“ – pašnekovų klausė I. Narkutė.
„Daug kas priklauso nuo santykio su atlikėju. Jeigu atlikėjas vertina tavo indėlį, viskas gerai. O jeigu jis pasiima visus laurus ir dar sumenkina tavo darbą – tada jau skaudu. Bet yra ir kita pusė: atlikėjas siejamas ir su sėkme, ir su nesėkme. Prodiuseris gali likti šiek tiek „už kadro“ ir mažiau jausti nesėkmių spaudimą“, – svarstė P. Jasiūnas.
„Būti atlikėju – didžiulis darbas. Ne tik scena, bet ir nuolatinis viešinimasis, socialiniai tinklai, istorijos. Prodiuseris gali ramiai dirbti studijoje. Jei pasiseka – super. Jei ne – mažiau spaudimo“, – Pauliui pritarė Faustas.
Plagiatų banga nuslūgo?
Kur yra riba tarp įkvėpimo ir pasisavinimo? „Jeigu sutampa melodija – tai jau rimtas signalas. Bet kelios natos gali pasitaikyti daugybėje kūrinių. Svarbu žiūrėti į visumą“, – svarstė pašnekovai.
Ievai paklausus apie prieš keletą metų kilusius skandalus dėl plagiatų, abu autoriai sutarė, kad tuomet kilusi kūrinių vagysčių banga šiuo metu tarsi nuslūgusi.
„Man atrodo, tokių dalykų mažėja. Vienu metu Lietuvoje jų buvo išlindę daugiau, bet paskui įvyko šioks toks perversmas“, – kalbėjo Paulius.
Faustas tinklalaidėje prisiminė vieną atvejį, kai pats jautėsi tarsi nuplagijavęs kažkieno kūrinį: „Dvejus su puse metų ieškojau to kūrinio, bet kai suradau ir paklausiau, supratau, kad nieko nepavogiau – kūriniai buvo tiesiog panašūs savo emocija“, – šypsosi jis.
„Aš manau, kad atsakingiems reikia būti šioje vietoje. Tokia priežiūros komisija autoriai gali būti vieni kitiems. Jeigu kūrybos procese išlenda asociacijų su kitais kūriniais, reikia tikrintis, žiūrėti. Kol daina išleidžiama, dažniausiai praeina šiek tiek laiko. Per tą laiką vis tiek paklauso ir kolegos, ir draugai, ir šeimos nariai. Jeigu atsiranda asociacijų, tikrai būna laiko ištaisyti. O jeigu žinai, kad visiškai panašu, bet tikiesi, kad prasmuksi, tai gal geriau taip nereikėtų daryti“, – kalbėjo Paulius.
„Mes vieni kitiems esame ir komisija, ir policija. Tas pasitikrinimas labai svarbus. Jeigu kažkam kyla asociacijų, geriau sustoti ir peržiūrėti, kol dar neišleista“, – pridūrė I. Narkutė.
Dirbtinis intelektas: pykti ar prisijaukinti?
Ne mažiau diskusijų nei plagiatai muzikos versle kelia dirbtinis intelektas, kuris jau generuoja tekstus, melodijas ir net atkuria atlikėjų balsus.
Autoriai prisipažino, kad DI jau naudoja kaip pagalbinę priemonę – demonstracijoms ar idėjų eskizams. Jų nuomone, kol kas DI dažniau mėgdžioja nei kuria organišką visumą.
„Kartais pirmą kartą DI sugeneruotą dainą klausant ji atrodo įspūdingai, bet pradėjęs analizuoti pamatai, kad tai fragmentų koliažas“, – pastebi F. Venckus.
Prieš kelerius metus CISAC užsakytas tyrimas parodė, kad per penkerius metus muzikos ir audiovizualinių kūrinių (filmų, serialų, vaizdo klipų ir pan.) autoriai iki 2028 m. praras atitinkamai 24 proc. ir 21 proc. savo pajamų dėl to, kad dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys pakeis žmonių sukurtą turinį. Ką apie šiuos baisius skaičius mano dainų autoriai?
„Yra muzika pardavimams ir yra muzika, kurią kuria asmenybės. Tokie autoriai DI sugeneruoto turinio nepristatys kaip savo kūrinių – jie nori išreikšti tai, ką patys jaučia. Bet „greitų sprendimų“ segmentas augs: aranžuotės, balsų modeliavimas... Po penkerių metų DI generuotas turinys gali būti labai arti autorių kūrybos. Radijo stotys gal to negros, bet „YouTube“ jau dabar to yra“, – kalbėjo Paulius.
Vis dėlto visi pokalbio dalyviai sutinka, kad technologijų ignoruoti neįmanoma. Klausimas – kaip jas naudoti atsakingai ir etiškai.
„Eurovizija“: prestižas ar vieta prisistatyti?
Pokalbio pabaigoje neišvengta ir „Eurovizijos“ temos. Pašnekovai svarstė, ar šiandien konkursas išlaiko savo svorį ir kodėl pastaraisiais metais jį dažnai aplenkia žinomi atlikėjai ir autoriai.
Paulius prisipažino, kad žinomų veidų trūkumas konkurse yra viena iš priežasčių, kodėl ir jis jau kelis metus „Eurovizijai“ specialiai nieko nekūrė. „Anksčiau buvo visokių bandymų, bet pastaruoju metu nesikoncentruoju į šį konkursą. Kai artėja paraiškos, atrodo: „reikėtų“, bet darbai užsuka ir nieko nepadarai. Ir man atrodo, kad geros dainos neužtenka. Reikia, kad ją atliktų A klasės atlikėjas. Jei duosi dainą nežinomam – jis arba tinkamai neišpildys, arba net ir išpildęs nesusilauks palaikymo. Kartais dainos gaila, nes ji išeina visai kitaip, nei įsivaizdavai“, – kalbėjo jis.
Šiemet atrankoje su daina „Contact!“ dalyvaujančiai grupei SHWR aranžuotę padėjęs kurti Faustas taip pat apgailestavo, kad konkursą dažnai aplenkia pagrindiniai muzikos rinkos dalyviai. „Aš pabūsiu „liaudies priešu“. Bet man pastaruoju metu įspūdis toks, kad daug žmonių į „Euroviziją“ ateina tiesiog pasirodyti: žiūrėkit, aš esu. Ir paradoksas, kad jų tiek daug, jog niekas nebekreipia dėmesio į „Euroviziją“. Beje, mačiau video apie tai, kiek gerų dainų neišvažiavo į „Euroviziją“ per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Buvo laikai, kai dalyvaudavo didžiausi Lietuvos vardai. Gal toks principas būtų geriau: pirmiausia – muzika ir konkurencija, o ne „ateinu pasireklamuoti“?“ – svarstė Faustas.
„Atsimenu, kad anksčiau komisija tiesiog pasakydavo: „Ši daina ne Eurovizijai“ – ir viskas, veto, kelionė baigta. Galvoju, ar negalima būtų taip atsirinkti dar iki televizijos etapo?“ – svarstė I. Narkutė.
LATGA naujas edukacinis projektas – tinklalaidžių ciklas „Pokalbiai LATGA Autorių namų virtuvėje“ – tai nuoširdi ir atvira erdvė pokalbiams apie kūrybą, autorių teises, įkvėpimo paieškas bei iššūkius, su kuriais kasdien susiduria autoriai iš įvairių meno sričių – nuo muzikos iki vizualiųjų menų.