Jau išgirdome 2026-ųjų „Eurovizijos“ nugalėtoją? Paaiškėjo paskutiniai šių metų konkurso vardai

Portugalijai konkurse atstovauja „Bandidos do Cante“ – grupė, kurią sudaro Miguelis Costa, Duarte Fariasas, Francisco Raposo, Luísas Aleixo ir Francisco Pestana. Kvintetas savo muzikoje atskleidžia tradicinio Alentežo regiono dainavimo dvasią. Ši UNESCO pripažinta nematerialaus kultūros paveldo forma jų kūryboje susipina su šiuolaikiniu popmuzikos skambesiu.

Grupė susikūrė tuomet, kai penki draugai sujungė balsus atlikdami kūrinį „CASA“. Netrukus jie pradėjo kurti ir savo dainas, o greitai sulaukė didžiulės sėkmės.

Debiutinis singlas „Amigos Coloridos“ tapo tikra sensacija ir netrukus buvo dažniausiai Portugalijos radijuje skambanti daina.

Šiandien grupė turi daugiau nei 200 tūkstančių mėnesinių klausytojų, žavi įvairaus amžiaus publiką ir koncertuoja didžiausiose Portugalijos scenose.

2026 metų sausį „Bandidos do Cante“ išleido savo pirmąjį albumą „Bairro das Flores“. Tai darbas, atspindintis visą jų istoriją ir jų muzikinę kelionę. „Eurovizijos“ sceną grupė bando užkariauti su kūriu „Rosa“.

Švedijai konkurse atstovauja 2026 metų festivalį „Melodifestivalen“ nugalėjusi FELICIA. Anksčiau žinoma sceniniu vardu Fröken Snusk prisistatydavusi atlikėja per trumpą laiką užkariavo Švediją savo išskirtiniu balsu, charizma ir stipria scenine energija.

Ji ne kartą atsidūrė „Spotify“ topų viršūnėse, surengė daugiau nei 300 koncertų ir netgi laimėjo televizijos šou „The Masked Singer“.

Dar pasivadinusi Fröken Snusk, atlikėja dalyvavo „Melodifestivalen 2024“ su daina „Unga och Fria“, kuri tapo dideliu hitu. 2025 metų rudenį atlikėja pradėjo naują etapą ir išleido pirmąjį singlą jau savo tikruoju vardu – „Black Widow“. Ši daina pateko į „Spotify“ Top 5.

2026 metų vasario pradžioje FELICIA pristatė savo debiutinį mini albumą „SERVE“. Jame skamba naujausi jos hitai, o taip pat ir „Melodifestivalen“ nugalėjusi daina „My System“.

Tiek žiūrovai, tiek komisija nusprendė, kad suomiams šiais metais atstovauja Linda Lampenius x Pete Parkkonenas su kūriniu „Liekinheitin“.

Linda – pasaulyje geriausiai žinoma kaip klasikinės muzikos smuikininkė. Vos aštuonerių ji prisijungė prie Helsinkio jaunimo styginių orkestro, o dar būdama paauglė jau gastroliavo Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje.

Jos klasikinės muzikos solo albumas tapo perkamiausiu savo laikmečio Suomijos klasikinės muzikos albumu. Vėliau L. Lampenius papasakojo savo istoriją autobiografijoje „My Untamed Life“, o dokumentinis serialas „Linda“ pelnė „Golden Venla“ apdovanojimą – Suomijos televizijos atitikmenį „Auksiniams gaubliams“.

Pete Parkkonenas išgarsėjo dalyvaudamas televizijos projekte „Idols“, kuriame 2008 metais užėmė trečią vietą. Nuo tada jis išleido kelis albumus, koncertavo Suomijos klubuose ir festivaliuose bei tapo vienu ryškiausių šalies pop ir soul muzikos balsų.

2014 metais P. Parkkonen laimėjo šokių projektą „Dancing with the Stars Finland“, o dabar savo sėkmę bando „Eurovizijos“ scenoje.

Vardas, veidas ir balsas, puikiai pažįstamas daugeliui „Eurovizijos“ gerbėjų – SENHIT – pirmą kartą konkurso scenoje pasirodė prieš pusantro dešimtmečio, o dabar su daina „Superstar“ sugrįžta į Vieną.

Dainininkė atstovavo San Marinui 2011 metų „Eurovizijoje“ Diuseldorfe su daina „Stand By“, o po dešimties metų sugrįžo į konkursą 2021-aisiais Roterdame su kūriniu „Adrenalina“, kuriame dalyvavo ir reperis Flo Rida. Būtent ši daina atvedė San Mariną į „Eurovizijos finalą“ ir tapo dideliu hitu – vien „Spotify“ platformoje ji perklausyta daugiau nei 20 milijonų kartų.

Po sėkmės „Eurovizijoje“ SENHIT išleido albumą „DANGEROUS“, kuriame skamba bendri kūriniai su tokiais atlikėjais kaip Steve Aoki, Benny Benassi ir, žinoma, Flo Rida.

Be konkurso scenos, atlikėja yra pasirodžiusi ir muzikiniuose teatruose Europoje. Ji vaidino tokiuose garsiuose miuzikluose kaip „The Lion King“, „Hair“ ir „Fame“, kurie buvo statomi Vokietijoje ir Šveicarijoje.

Kaimynai lenkai į Euroviziją delegavo Alicją su daina „Pray“. Kūrinys – labai asmeniška istorija apie menininko kelią, tikėjimą savo svajonėmis ir maldą, kad jos išsipildytų.

Daina pasakoja apie momentą, kai žmogus pagaliau pajunta, jog yra pasirengęs pokyčiams. Simboliškai „Pray“ užverčia vieną Alicjos gyvenimo skyrių ir atveria naują – tiek emocine, tiek muzikine prasme.

Alicja išgarsėjo laimėjusi „The Voice of Poland“. Šiandien ji laikoma vienu ryškiausių ir išskirtiniausių balsų Lenkijos muzikos scenoje. Jos muzikoje susilieja R&B ir soul elementai, o klausytojus žavi emocinis gilumas ir autentiškumas. Naujausiuose kūriniuose atlikėja vis dažniau remiasi asmeninėmis patirtimis.

Šiuo metu dainininkė kuria pirmąjį anglišką albumą, kuris žymi naujo, tarptautinio jos karjeros etapo pradžią.

Įdomu tai, kad tai jau antras kartas, kai Alicja laimi Lenkijos „Eurovizijos“ atranką. 2020 metais ji triumfavo su daina „Empires“, tačiau tuomet Eurovizijos konkursas buvo atšauktas dėl COVID-19 pandemijos.

Serbams atstovauja tai šešių narių galinga grupė iš Nišo „Lavina“, kuri iš naujo apibrėžia šiuolaikinio metalo ribas.

Derindama sunkias gitarų rifų linijas su šalta elektronikos estetika ir atvirais, introspektyviais tekstais, grupė išsiskiria savitu skambesiu. „Lavina“ aktyviai koncertuoja visoje Europoje ir yra pasirodžiusi tokiuose festivaliuose kaip „Sziget“ ir „Eurosonic“.

Su naujausiais singlais, tokiais kaip „Iron will“, grupė toliau brandina savo muzikinį stilių – jis tampa vis gilesnis, emocingesnis ir brandesnis.

Į Vienos sceną jie lipa su kūriniu „Kraj mene“ (liet. „Šalia manęs“).

Daina „Choke Me“ tapo kūriniu, su kuriuo Rumunija sugrįžta į „Eurovizijos“ dainų konkursą po dvejų metų pertraukos. O šalies vėliavą Vienoje neša talentinga atlikėja Alexandra Căpitănescu.

2023 metų „The Voice of Romania“ nugalėtoja jau spėjo pelnyti tiek publikos, tiek muzikos kritikų dėmesį. Jos pasirodymai išsiskiria ypatingu deriniu – disciplinuotu meniniu profesionalumu ir neapdorota, nuoširdžia emocija.

Nors Alexandra šiuo metu studijuoja fizikos magistrantūroje, ji sėkmingai derina mokslą su kūryba. 2024 metais atlikėja pristatė savo debiutinį mini albumą „Căpitnu'“, o po jo sekė keli singlai, su kuriais ji leidosi į koncertinį turą po Rumuniją.

Jos muzika dažnai apibūdinama kaip jautri, tačiau kupina vidinės jėgos. Alexandros balsas ir interpretacija pasižymi ypatingu emociniu intensyvumu – tarsi tyliai rusenanti ugnis, kuri įsiliepsnoja jau nuo pirmųjų dainos natų ir nepalieka klausytojo abejingo.

Azerbaidžano vėliavą Vienoje neš Jamila Hashimova-Jiva. Dainininkė garsėja stipriu vokalu ir emocingais pasirodymais.

Jos karjera prasidėjo 2003 m., kai konkurse „Baku Autumn“ užėmė antrąją vietą, o vėliau ji dalyvavo įvairiuose muzikiniuose projektuose ir koncertavo su „RAST“ ansambliu bei „Montreux Jazz Festival“.

Nuo 2017 m. Jiva pasirinko solo kelią dainuodama pop, dance ir R&B stiliaus kūrinius azerbaidžaniečių, rusų ir anglų kalbomis.

2025 m. ji laimėjo „The Voice of Azerbaijan“, o dar 2011 m. pateko į Azerbaidžano „Eurovizijos“ atrankos geriausiųjų trejetą.

Čekijai atstovaus jaunasis konkurso dalyvis Danielis Zizka. Su daina „Crossroads“.

Vos 23 metų atlikėjas jau laikomas vienu ryškiausių naujosios kartos balsų Čekijos muzikos scenoje, o žurnalas „Headliner“ įtraukė jį tarp perspektyviausių šalies talentų.

Jį išskiria ne tik techninis meistriškumas, bet ir gebėjimas derinti brandų vokalą su natūraliu ramumu bei autentiškumu, kas akivaizdu jau pirmosiose klausymo sesijose Čekijos transliuotojui „ČT“.

Danielis pats sako: „Eurovizija yra didžiulė scena, tačiau svarbiausia, ką noriu perteikti – tai muzika ir emocija. Nenoriu pasislėpti už efektų ar blizgesio – noriu stovėti tvirtai už tai, kas esu kaip atlikėjas.“

Norvegijos vėliavą šių metų konkurse neš dainininkas Jonas Lovv su kūriniu „Ya Ya Ya“.

Atlikėjas išgarsėjo dalyvaudamas „The Voice Norway“, kur savo išskirtiniu balsu ir galinga scenine energija paliko įspūdį tiek teisėjams, tiek žiūrovams.

Jonas pasižymi dinamiška energija, unikaliu stiliumi ir gebėjimu užmegzti ryšį su klausytojais. Muzikoje jis jungia įvairius žanrus ir garsėja kaip atlikėjas, kuris mėgsta stebinti ir perteikti autentišką save.

Tikra muzikos žvaigždė ypatingą dėmesį skiria barjerų tarp scenos ir publikos naikinimui, o jo muzikinė žinutė – kvietimas būti savimi ir drąsiai nesirūpinti, ką galvoja kiti.

Australijai 70-ajame Eurovizijos dainų konkurse su daina „Eclipse“ atstovauja Delta Goodrem.

Delta – pasaulinė popžvaigždė, kurios karjera prasidėjo 15 metų su debiutiniu albumu „Innocent Eyes“. Per savo karjerą ji pardavė daugiau nei 9 milijonus albumų, turi penkis Nr. 1 albumus, devynis Nr. 1 singlus ir „12 ARIA“ apdovanojimų.

Ji bendradarbiavo su tokiomis ikonomis kaip Céline Dion, Olivia Newton-John, Andrea Bocelli, Shania Twain, „Backstreet Boys“ ir Ricky Martin.

2022 m. Delta įkūrė savo įrašų kompaniją „ATLED Records“, įgydama visišką kūrybinę kontrolę. Ji pabrėžia muzikos ir emocijų jėgą, o jos pasirodymai išsiskiria galia ir atvirumu.

Australijos kūrybinė komanda tikina, kad Deltos elegantiška daina ir neprilygstamas balsas puikiai reprezentuos Australiją ir žada įsimintiną pasirodymą Vienoje.

Šių metų konkurse Vokietiją atstovauja Sarah Engels su daina „Fire“.

„Eurovizijos“ dainų konkursas man yra unikali scena, kur žmonės iš visos Europos ir pasaulio susijungia per muziką. Dalyvavimas reiškia mano žinutės apie stiprybę dalinimąsi, perduodant drąsą, vienybę, pasitikėjimą savimi ir tikėjimą per savo muziką“, – yra sakiusi atlikėja.

Sarah išgarsėjo 2011 m., dalyvaudama „Deutschland Sucht Den Superstar“, o singlas „Call My Name“ pasiekė 2 vietą Vokietijos topuose ir pelnė Echo apdovanojimų nominaciją.

Ji išsiskiria universalumu – laimėjo ne vieną konkursą šalyje, dažnai dirba kaip vedėja, aktorė ir balsų dubliuotoja.

Nuo 2025 m. lapkričio Sarah vaidina pagrindinį Satine vaidmenį Kelno miuzikle „Moulin Rouge“, tačiau jos didžiausia aistra lieka muzika. „Eurovizijos“ daina „Fire“ – tai himnas apie stiprybę, solidarumą ir savarankiškumą.

Italijai „Eurovizijoje“ atstovaus ilgametę patirtį scenoje turintis Sal Da Vinci su kūriniu „Per Sempre Sì“.

Scenoje dainininkas debiutavo vos 7 metų, kartu pasirodydamas su žymiais Italijos kino ir teatro veikėjais. 1984 m. jis suvaidino kultiniame filme „Il Motorino“, o 1987 m. – „Troppo Forte“, kurį režisavo ir filmavosi Carlo Verdone ir Alberto Sordi.

Sal Da Vinci išleido hitų albumus, tokius kaip „Se Amore È“ ir „Non Si Fanno Prigionieri“, vaidino miuzikluose „Stelle A Metà“, o jo sėkmingiausia daina „Rossetto e Caffè“ sulaukė 450 mln. perklausų, gavo dvigubą platiną ir tapo viena perkamiausių bei transliuojamų 2024 m. dainų.

Nors Monroe vos 17 metų, ji jau ne laikoma tik perspektyvia atlikėja, o stipriu talentu, kurį pademonstruos „Eurovizijos“ scenoje.

Dainininkė išgarsėjo 2025 m., laimėjusi talentų šou „Prodiges“, kur sužibėjo auksiniu balsu, charizma ir sceniniu meistriškumu. Pergalė atvėrė kelią nacionaliniam pripažinimui.

Monroe augo Prancūzijoje ir JAV, šeimoje, kurioje muzika buvo kasdienybė. Nuo mažens ji mokėsi dainuoti, groti pianinu, lankė chorą, miuziklus, gilinosi į klasikinę muziką ir operos reikalavimus.

Dabar, po debiutinio albumo, įvertinto už muzikinę įvairovę ir eleganciją, Monroe atstovaus Prancūzijai Vienoje su daina „Regarde!“, kurią ji apibūdina kaip universalią žinutę apie meilę ir vienybę, perteikiamą nuoširdžiu ir intensyviu pasirodymu.

Cosmo – Vengrijoje gimęs dainininkas, užaugęs Burgenlande, Austrijoje, šiuo metu gyvenantis Vienoje. Jo sceninis vardas atspindi atvirumą pasauliui ir susižavėjimą visata. Jis groja gitara ir pianinu bei lankosi vokalo pamokas pas operos solistą Graze, o dabar paruošė pasirodymai „Eurovizijos“ scenai.

2022 m. Cosmo pateko į „The Voice Kids“ finalą, o nuo 2025 m. vasaros jis rašo dainas kartu su prodiuseriu ir Garish būgnininku Markus Perneriu.

Jo kūrinys konkurse yra apie klubus ir šokius, simbolizuojantis džiaugsmą ir judėjimą.

„Eurovizijoje“ Cosmo siekia įkvėpti publiką šokti, skleisti meilę ir gerą nuotaiką per muziką.