Geriausio Europos instrumentalisto apdovanojimą istoriniuose Berlyno Koncertų rūmuose 2023-iaisiais priėmęs M. Levickis galėjo tikėtis, kad tą akimirką prasideda jo didžioji karjera Vokietijoje. Tačiau tai, kas vyksta šiuo metu, dar buvo sunku nuspėti.
Į įspūdingąją „Konzerthaus Berlin“ salę jis netrukus vėl grįš – balandžio 14-ąją ten rengia turo koncertą. Sekmadienį drauge su amerikiečių orkestu M. Levickis jau triumfavo Hanoverio NDR Didžiojoje salėje, o šįvakar laukia didžiulis koncertas garsiojoje Hamburgo Elbės filharmonijoje. Pastarųjų koncertų bilietai buvo visiškai išparduoti jau vasarį. Taip pat M. Levickio laukia pasirodymai didžiosiose koncertų salėse Dresdene, Štutgarte, Diuseldorfe, Kelne.
„Ko gero, Hanoveryje jau turiu ištikimų gerbėjų, – matau tuos pačius žmones, kurie po koncerto ateina pasilabinti. Kita vertus, Hanoveris yra akordeono miestas: aukštojoje muzikos mokykloje – stipri akordeono klasė, šio instrumento matomumas ir populiarumas yra ryškesnis, – kalba Martynas. – Elbės filharmonijoje, maniau, visuomet koncertai būna išparduoti.
Krepšininkė K. Nacickaitė – apie skandalą su R. Javtoku ir per dvi šalis padalintą šeimą
Tačiau neseniai ten buvau dviejų savo dievukų koncertuose, ir juose buvo laisvų vietų, tai šiek tiek suglumino. Nustebino ir filharmonijos pasiteiravimas, ar mano koncerte gali sukurti kelias papildomas eiles ant scenos, aplink orkestrą. Sutikau, nors greitai ir ten nebeliko bilietų.
Tačiau į Hamburgą šiais metais grįšiu dar ne sykį: Elbės filharmonijoje įvyks serija kalėdinių koncertų fantastiškame žiemos pasakos formate, kuris sujungia literatūros ir muzikos meną. 2027-aisiais ten laukia didžioji premjera su Štutgarto kameriniu orkestru, skirta kompozitoriaus Philipo Glasso jubiliejui.“
Susiję straipsniai
Už sukeltą stiprų vokiečių publikos susidomėjimą jo koncertais, M. Levickis dėkingas ir Vokietijos žiniasklaidai, turinčiai galingą įtaką. „Buvau dar nepabaigęs interviu, kai salės skelbė sold-out‘us, – šypsosi Martynas. – Kitas dalykas, kurį laikau savo laimėjimu – pralaužtas kalbėjimo vokiškai kodas.“
Lig šiol lietuvių muzikanto interviu vykdavo angliškai: perfekcionizmas neleisdavo jam rizikuoti prabilti vokiškai – turimų šio kalbos žinių nepakako. „Net keista, kad 10 metų besisukiodamas Vokietijoje, taip ir neišmokau šios kalbos gerai. Tačiau lapkričio mėnesį susikaupiau ir pasibeldžiau į mokytojos Valdos Kropienės duris. Nuo tada mano vokiečių kalba įgavo tam tikrą pavidalą: jau gebu dėlioti sakinius, nors ne visada man pavyksta juos užbaigti, ne visada – ir pradėti, – juokiasi M. Levickis. – Bet tam tikras progresas įvyko, jau bent sau viduje leidžiu kalbėti. O kad tai geometrine progresija išsivystys iki 50 minučių tiesioginės NDR radijo laidos „Kultur EXTRA“, net negalėjau tikėtis. Jau pusvalandį kalbėtis televizijos laidoje „Das! Rote Sofa“ atrodė nerealu, bet kuo tolyn – tuo viskas tik platyn. Vokiečiai mėgsta sakyti „charmant“. Reiškia, jei tu stengiesi šnekėti jų kalba, net ir su klaidomis, tai yra atleistina ir žavu. Matyt, tai labiausiai ir padrąsino mane prieš tuos eterius, kurių svarbą puikiai suprantu: šie du išėjimai į eterį nacionaliniu mastu, ir laukiantys kiti užsakyti interviu būtų neįmanomi anglų kalba. Vokietijos medijoje tai atidaro daug daugiau durų.“
Tačiau ir anglų kalba šią savaitę nedings iš jo komunikacinio eterio: svarbiausiose Vokietijos salėse M. Levickis pasirodys su tarptautinio masto kolektyvu iš Niujorko „The Knights“, vadovaujamu brolių Colino ir Erico Jacobsenų. Jie, kaip ir Martynas – entuziastingi ir visada atviri naujoms idėjoms, mėgstantys derinti klasikinę muziką su folkloro, džiazo, pop, klezmer ir indie roko elementais bei kurti originalias programas. Šįkart jų su M. Levickiu atliekama daugiadimensinė programa primins amerikietiškus kalnelius.
„Iš pirmo žvilgsnio programa išties atrodo amerikietiška, išskyrus mano aranžuotus lietuvių liaudies kūrinius. Tačiau įdėmiau pažvelgus, mes nuo Lietuvos nukeliausime iki Šiaurės Amerikos, ten apsuksime keletą amerikietiškų kalnelių kilpų ir vėl grįšime prie tos pačios Lietuvos, kurioje – visų mūsų pasirinktų kompozitorių šaknys, – kalba M. Levickis. – George‘as Gershwin‘as (atliksime jo „Rhapsody in Blue“) turi sąsajų su Lietuva – Vilniuje susipažino jo tėvai. Philipas Glassas, kurio tirolietiško koncerto fortepijonui III dalis yra mūsų programoje, gimė Baltimorėje, žydų litvakų šeimoje. Taip pat ir Aarono Coplando, gimusio Brukline, tėvai kilę iš Lietuvos. Didžiuojuosi, galėdamas tokią programą pristatyti aukščiausio lygio Vokietijos salėse. Istoriškai nebuvo tokio masto turo, kuriame akordeonas būtų įvykių centre. Tai – naujas, išskirtinis muzikinis nuotykis.“
Intensyvus koncertinis etapas tęsis iki vidurvasario. „Birželį dar aktyviai leisiu Vokietijoje, tačiau liepą džiuginsime ir Lietuvos klausytojus. Publika manęs vis klausia, kada koncertai Lietuvoje? Išpildysime pageidavimus. Tikiuosi ir pats spėti pasimėgauti vasara: pirmą kartą gyvenime rugpjūčio mėnesį aš atostogausiu!“ – dalijasi M. Levickis.