Kasmetinis muzikos renginys, dažnai vadinamas muzikos olimpiada, vyks Vienoje jau gegužės 12–16 dienomis. Ir nors konkurse pasirodys atlikėjai iš 35 šalių, dalis valstybių pasitraukė protestuodamos prieš Israelio dalyvavimą.
Pirmą kartą 1956 m. pasirodęs konkursas buvo sumanytas, siekiant išbandyti tiesioginių transliacijų technologijas ir skatinti vienybę po Antrojo pasaulinio karo. Iš pradžių jame dalyvavo tik septynios šalys, o šiandien konkursas apima dešimtis valstybių, įskaitant net ir ne Europos šalis, bet ir Australiją.
„Eurovizija“ garsėja tiek spalvingumu, tiek įsimintinais pasirodymais. Tarp legendinių nugalėtojų – ABBA su daina „Waterloo“, Celine Dion, Conchita Wurst, Måneskin ir Kalush Orchestra.
Lion Ceccah – apie šokiruojančias „Eurovizijos“ efektų kainas ir kartu vykstantį mylimąjį
Vis dėlto konkursas ne kartą buvo tapo geopolitinių įvykių centru. 2022 m. po invazijos į Ukrainą iš konkurso buvo pašalinta Rusija ir Baltarusija.
O pastaraisiais metais renginius lydėjo protestai dėl konflikto tarp Izraelio ir „Hamas“. Protestuodamos karinius veiksmus šiais metais konkurse nedalyvauja Islandija, Airija, Nyderlandai, Slovėnija ir Ispanija.
Susiję straipsniai
Dėl kylančio nepasitenkinimo šiais metais Izraelio delegacija vienu metu sprendžia dvi užduotis: ruošiasi stipriam pasirodymui ir kartu vertina galimus scenarijus, keliančius rimtų iššūkių. Vienas pagrindinių nerimas dėl Suomijos, kuri šiuo metu laikoma viena favoričių laimėti konkursą.
Remiantis prognozėmis ir lažybų bendrovių duomenimis, Suomija yra tarp lyderių. Tačiau Izraeliui toks rezultatas reikštų ne tik muzikinį, bet ir politinį iššūkį. Delegacijos šaltiniai teigia, kad konkurso organizavimas Suomijoje galėtų būti sudėtingas dėl įtemptos atmosferos ir galimos nepalankios reakcijos į Israelio pasirodymą.
„Jei Suomija laimės, mums tai bus labai sudėtinga situacija“, – pripažįsta delegacijos atstovai, pridėję, kad šalyje nepalankiai vertinamas Izarelio ir „Hamas“ konfliktas.
Nors Austria laikoma palankia renginio šeimininke, Izraelio komanda jau ruošiasi sudėtingoms sąlygoms: sustiprintai apsaugai ir galimoms neigiamoms publikos reakcijoms. Delegacijos teigimu, įtampa dėl šalies dalyvavimo nemažėja, o kai kuriais atvejais net didėja.
Nepaisant to, renginys išlieka itin populiarus – jį stebi šimtai milijonų žiūrovų visame pasaulyje. Šių metų favoritais laikomi Suomijos, Prancūzijos ir Danijos atlikėjai, tačiau intriga išlieka didelė.
2026 metų konkursas vyks „Wiener Stadthalle“ arenoje, o finalas numatytas gegužės 16 d.
Nepaisant iššūkių, „Eurovizija“ išlieka svarbia Europos kultūros dalimi – renginiu, kuris ir toliau suvienija skirtingas šalis per muziką.