Dėl kelialapio į finalą „Wiener Stadthalle“ arenoje gegužės 14 dieną kovos 15 šalių atstovai, tarp kurių – lažybininkų ir „Eurovizijos“ ekspertų tarpe favoritu laikomas danas Sorenas Torpegaardas Lundas.
Konkurso savaitė danui itin įtempta – nemažą šansą konkursą turintį laimėti atlikėją nori pakalbinti dešimtys užsienio žurnalistų, o kur dar daugybė repeticijų ir kitų su pasirodymo tobulinimu susijusių aspektų.
Trečiadienį Sorenas pasirodė tarptautinei žiniasklaidai. Nors antrojoje generalinėje repeticijoje nekandumus patyrė ne viena šalis, danams viskas be trikdžių.
Žvilgsnis į „Euroviziją“ iš eksperto pusės – ko nematė žiūrovai ir ką Lietuvai gali keisti antrasis pusfinalis
O štai su naujienų portalu Lrytas, atlikėjo komanda pasidalijo interviu, kuriame jis pats prakalbo apie ryškias prognozes ir tikrąją pasirodyme siunčiamą žinutę.
– Kaip prisistatytum Europos publikai vienu ar keliais sakiniais ir koks yra didžiausias klaidingas žmonių įsitikinimas apie tave?
Susiję straipsniai
– Sakyčiau, kad esu popmuzikos divos ir gana ramaus vaikino iš kaimo mišinys. Didžiausias klaidingas įsitikinimas apie mane turbūt yra tas, kad žmonės kartais mano, jog esu tiesiog natūralus talentas, kuriam viskas pavyksta savaime.
Tačiau už viso to slypi daugybė repeticijų valandų ir nuolatinis darbas. Niekada nemanau, kad jau nebeturiu ko išmokti.
– Ką tau reiškia galimybė dalyvayti „Eurovizijoje“? Ar tai tavo karjeros viršūnė, ar tik pradžia?
– Tai neabejotinai didžiausias dalykas, kurį iki šiol patyriau, ir man tai atrodo visiškai neįtikėtina. Vis dar negaliu patikėti, kad tai vyksta. Bet galiu pasakyti viena – tai tik pradžia. Aš jau dirbu prie kitų projektų!
– Kada prasidėjo tavo „Eurovizijos“ kelias – kaip gerbėjo ar kaip atlikėjo? Ar prisimeni konkretų pasirodymą ar atlikėją, kuris tave įkvėpė?
– Mano „Eurovizija“ prasidėjo dar labai anksti vaikystėje. Net nepamenu laikų be jos. Gerai prisimenu 2001-ųjų Vaikų „Euroviziją“ – turėjau ją kompaktiniame diske, man tada buvo vos 3 ar 4 metai. Pamenu, kaip galvojau: „Oho, tie vaikai stovi tokioje didžiulėje scenoje… kaip jie jaučiasi!“
– Kokia pagrindinė tavo dainos žinutė? Ar ji paremta asmenine patirtimi, ar universalia tema?
– Ši daina pasakoja apie labai žmogišką jausmą – susitaikymą su klaidomis, kurias visi darome. Apie nuolatinį grįžimą pas žmogų, kurį žinai esant toksišką, bet kuris kartu padeda geriau suprasti save, augti ir pilnai išgyventi gyvenimą, išmokstant paleisti.
Kalbant apie muzikinius įkvėpimus, labai norėjau išpildyti tikrą popžvaigždės fantaziją. Mane stipriai įkvėpė Troye Sivan, taip pat Clara Sofie – viena iš dainos autorių ir tikra Danijos klubinės muzikos karalienė.
– Apibūdink savo dainą trimis žodžiais. Kuris iš jų ją apibūdina geriausiai – ir kodėl?
– Ilgesys, hitas, ugnis.
– Ką laikai savo stipriausia savybe šiame konkurse? Ir – kas galėtų būti tavo silpnoji vieta?
– Sunku pasakyti, kuo esu silpnesnis už kitus, bet tikrai žinau savo stiprybę – muzikinio teatro patirtį. Buvimas scenoje man nėra naujiena.
– Kuris tavo pasirodymo momentas bus įsimintiniausias?
– Manau, kad vienas ryškiausių momentų yra scena, kurioje „įlendu į dėžę“. Idėja gimė repeticijų metu. Žinojau, kad noriu būti aukštyn kojomis, o tada choreografas pasakė: „Dabar lipk į dėžę!“. Ir taip po truputį išsiaiškinome, kaip viską padaryti sklandžiai.
– Ar tarp šių metų dalyvių jau turi favoritų? Kam skirtum savo 12 taškų?
– Tai tarsi rinktis tarp vaikų – myliu visus savo kolegas iš „Eurovizijos“! Favoritai keičiasi kasdien, bet šiuo metu esu įsimylėjęs Portugalijos dainą. Man labai patinka tokio tipo baladės ir harmonijomis paremtos dainos – jos mane tiesiog šiurpina gerąja prasme.
– Ką tau asmeniškai reikštų „geras rezultatas“? Ir koks rezultatas tave nuoširdžiai nuviltų?
– Žinoma, geras rezultatas man reikštų labai daug. Tačiau dalyvaudamas šiame konkurse stengiuosi negalvoti apie taškus ar galutinę vietą – tai atimtų dalį džiaugsmo ir trukdytų būti akimirkoje scenoje.
Daugiausia dėmesio skiriu pačiam pasirodymui ir tam, ką turiu atlikti geriausiai. Bet jei nepatekčiau į finalą… turbūt būčiau truputį liūdnas.
– Kokie tavo planai po „Eurovizijos“? Ar jau turi konkrečių projektų – albumą, turą, tarptautinę karjerą?
– Jau dabar kuriu naują muziką, tad netrukus viską sužinosite. Taip pat noriu derinti aktorystę su muzikine karjera.
– Pabaigai – ką mėgsti veikti, kai neužsiimi muzika? Kas tave tada džiugina?
– Labai mėgstu leisti laiką su savo sofa ir televizoriumi (juokiasi). O jei atvirai – dar nesupratau, kas mane iš tiesų jaudina už muzikos ir aktorystės ribų. Teks tai atrasti.