Šiais metus klausytojus panardinęs į „Algoritmų“ temą, festivalis kvietė peržengti nuspėjamų pasirinkimų, muzikinių rekomendacijų bei įprastų žanrų ribas. Jo vadovė Jurgita Murauskienė sako, kad vasaros koncertai parodė muzikos ir bendrystės svarbą, tai, ko nesukurs išmaniosios technologijos.
„Festivaliui parinkę „Algoritmų“ temą, svarstėme, ar mūsų pasirinkimai šiandien nuspėjami, ar juose dar lieka vietos smalsumui, netikėtumams ir tikram, gyvam ryšiui.
Atsakymą gavome: algoritmas gali pasiūlyti, ko klausytis, bet jis negali sukurti vakaro, kuriame pilnas kiemas žmonių kartu su pasaulinio garso gitaros virtuozu Tommy Emmanueliu neišsigąsta lietaus, negali parengti koncerto, kuriame smuikininko Charleso Yango ir pianisto Peterio Dugano muzikavimas ištrina ribas tarp klasikos ir populiariosios muzikos, o bliuzo ir bugi-vugi fortepijono meistro Henri Herberto koncertas baigiasi bendru šokiu.
„8 kambarys“ narys D. Alejūnas – apie netikėtą šlovę instagrame, svajonių namus ir meilę
Algoritmas nenumatys nei kubietiškais ritmais prabilusio Mozarto, nei gospelo energijos Donato Montvydo ir „Vilnius Voices“ susitikime, nei ypatingos tylos po paskutiniųjų garsų, kuriuos išleidžia Richardo Galliano akordeonas“, – įsitikinusi J. Murauskienė.
Istorinis Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemas ir šią vasarą tapo pagrindiniais Kristupo festivalio namais. Per kiekvieną koncertą jis būdavo pilnutėlis. Publika į pasaulinio garso atlikėjų koncertus rinkosi nepaisydama kaprizingos vasaros orų.
Susiję straipsniai
Festivalį tradiciškai pradėjo Bernardinų sode vykę nemokami muzikiniai piknikai. Juose skambėjo klasikinė muzika, autorinės dainos. „Džiaugiuosi, kad mums pavyko parengti programą, kuri atspindėjo skirtingus žanrus, pynė juos į netikėtus derinius, tačiau tuo pačiu išliko vientisa. Ją sujungė akimirkos, kurias gali dovanoti tik muzika ir kurių niekaip neapskaičiuosi“, – neabejoja festivalio vadovė J. Murauskienė ir priduria, kad svarbiausiu renginio elementu tapo smalsi, į naujas patirtis drąsiai nerianti publika.
„Esu dėkinga atlikėjams, partneriams, Kristupo festivalį finansavusiai Lietuvos kultūros tarybai, Vilniaus miesto savivaldybei, Kazickų šeimos fondui, mūsų komandai, o labiausiai – publikai, kuri šią vasarą rinkosi itin gausiai, leidosi stebinama ir patvirtino tai, ką norėjome pasakyti – smalsumas vis dar stipresnis už algoritmą“, – sako ji.
Neatsiejama Kristupo festivalio dalis – Kazickų šeimos fondo remiamos „Sakralinės muzikos valandos“ – šią vasarą į Šv. Kazimiero bažnyčią sukvietė atlikėjus iš įvairių pasaulio kraštų. Nemokamų koncertų ciklą atidarė pasaulinį pripažinimą pelnęs Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, sopranas Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė ir vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur.
Ciklo meno vadovė R. Marcinkutė-Lesieur teigia, kad šią vasarą Vilniuje susitiko skirtingi žemynai, kultūros ir muzikos tradicijos: „Sakralinės muzikos valandose“ skambėjo jaunų „Dagilėlio“ dainininkų balsai ir šimtmečius saugoma Kembridžo chorinė tradicija. Klausėmės atlikėjų iš Pietų Korėjos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Japonijos. Kartu su Čikagos lietuvių operos choru patyrėme, kad lietuvybė gali nepaisyti nei laiko, nei atstumo. O dovana iš Berlyno priminė, kad muzikoje sienos apskritai yra labai sąlyginis dalykas.“
70-metį švenčiantis Čikagos lietuvių operos choras šv. Kazimiero bažnyčioje surengė ypatingą koncertą. Jis buvo dedikuotas šviesios atminties Aleksandros ir Juozo Kazickų santuokos metinėms.
Ciklo meno vadovė pabrėžia, kad galimybė į aukščiausio meninio lygio koncertus pakviesti visus norinčiuosius yra viena svarbiausių „Sakralinės muzikos valandų“ tradicijų.
„Galbūt sakralu yra tai, kas priverčia mus bent trumpam stabtelėti? Kas leidžia pajusti, kad pasaulis yra daug didesnis nei mūsų kasdieniai rūpesčiai, naujienų srautas ar neatsakyti elektroniniai laiškai. Mažu stebuklu tampa ir tai, jei per koncertą bent valandą neatsidarėme savo telefono“, – sako R. Marcinkutė-Lesieur ir priduria, kad būtent žmonės, publika jai tapo didžiausia festivalio dovana.
Ji įsitikinusi, kad nemokamas koncertas nėra koncertas be vertės. Šio koncerto vertę kuria žmonės, nusprendę atverti bažnyčios duris.
„Žvelgdami į pilną bažnyčią, juokavome – kažin, ar Vilniuje apskritai dar liko žmonių, kurie neatėjo į koncertą? Skirtingo amžiaus, skirtingų patirčių, vieni jau daugelį metų turintys mėgstamiausią suolą šioje bažnyčioje, kiti „Sakralines valandas“ tik šiais metais atradę. Esu dėkinga kiekvienam iš jų – atėjusiems, klausiusiems, atsivedusiems draugų“, – sako viena žinomiausių Lietuvos vargonininkių, sakralinės muzikos ciklo rengėja R. Marcinkutė-Lesieur.
Kristupo festivalis su klausytojais atsisveikino iki kitų metų. Jo vadovė J. Murauskienė atskleidžia kitų metų festivalio temą. „Kas rodo kryptį, kai pasaulis praranda orientyrus? – ji klausia ir išduoda, kad kitų metų liepą ir rugpjūtį vyksiantis festivalis pristatys ryškiai savo srityse kryptį brėžiančius atlikėjus. – Atlikėjai taps programos švyturiais, o jų muzika – švyturiu klausytojams“.
O ir pats tarptautiniu kokybės ženklu EFFE Label įvertintas festivalis koncertuose Vilniuje bei Lietuvos regionuose taps švyturiu tiems, kurie nerimo pilname pasaulyje ilgisi atokvėpio ir bendrystės.