Kaip jau rašėme, į Vingio parke vykusį koncertą su trimis mažais vaikais atvykusi kompanija prie įėjimo sužinojo, jog šeši iš septynių išankstinės prekybos metu įsigytų bilietų sistemoje jau pažymėti kaip panaudoti. Apie nutikimą socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojęs Raimundas Sakalauskas tvirtino, kad bilietai nebuvo nei perduoti, nei parduoti kitiems asmenims.
Kad galėtų patekti į tuo metu jau prasidedantį koncertą, kompanijai teko ieškoti ir įsigyti kitus bilietus. R. Sakalauskas iškėlė versiją, kad problema galėjo kilti bilietų platinimo sistemoje.
Situaciją kiek anksčiau pakomentavę Bilietai.lt atstovai teigė patikrinę savo sistemas, tačiau jokių sutrikimų, saugumo incidentų ar kitų anomalijų nenustatę. Bendrovė taip pat pabrėžė, kad kiekvienas bilietas turi unikalų kodą, o jo panaudojimas renginio vietoje yra tiksliai fiksuojamas.
Intensyviu ritmu gyvenanti Jessica Shy pranešė gerą žinią gerbėjams
Naujienų portalui Lrytas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba paaiškino, kad atsakomybę ir vartotojui priklausantį nuostolių atlyginimą būtų galima nustatyti tik įvertinus visas konkretaus atvejo aplinkybes.
„Vertinant aprašytą situaciją, atsakomybė ir vartotojui priklausantis nuostolių atlyginimas galėtų būti nustatyti tik įvertinus visas faktines aplinkybes – bilietų įsigijimo ir naudojimo duomenis, jų nuskaitymo informaciją, renginio organizatoriaus ir bilietų platintojo paaiškinimus, vartotojo pateiktus įrodymus bei kitas aplinkybes.
Susiję straipsniai
Šiuo atveju svarbu įvertinti, kad vartotojas bilietus įsigijo iš oficialaus pardavėjo, bilietų neperdavė tretiesiems asmenims ar nebuvo tokių aplinkybių, kad jais galėtų pasinaudoti tretieji asmenys, pats jais anksčiau nepasinaudojo. Pirmiausia turėtų būti išsiaiškinta, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis konkretūs bilietai buvo nuskaityti bei kodėl teisėtai juos įsigijęs vartotojas negalėjo jais pasinaudoti. Bilietai.lt viešai skelbia, kad jos naudojama bilietų kontrolės sistema leidžia stebėti bilietų nuskaitymus ir gauti bilietų kontrolės ataskaitas realiuoju laiku“, – Lrytas komentavo VVTAT.
Jeigu būtų nustatyta, kad paslauga nesuteikta dėl nuo vartotojo nepriklausančių priežasčių, jis galėtų reikalauti grąžinti už nepanaudotus bilietus sumokėtus pinigus.
„Jeigu būtų nustatyta, kad vartotojas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negavo paslaugos, už kurią sumokėjo, jis turėtų pagrindą reikalauti grąžinti už nepanaudotus bilietus sumokėtus pinigus. Vien bendroji sąlyga, kad įsigyti bilietai nekeičiami ir negrąžinami, savaime neturėtų panaikinti vartotojo teisės reikšti reikalavimus tais atvejais, kai paslauga vartotojui nebuvo suteikta ne dėl jo kaltės“, – teigė tarnyba.
Svarbu nustatyti atsakingą šalį
VVTAT atkreipė dėmesį, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kam konkrečiai turėtų būti reiškiamas reikalavimas – bilietų platintojui ar renginio organizatoriui.
„Kartu svarbu nustatyti, kam konkrečiai turi būti reiškiamas reikalavimas. Nors „Bilietai.lt“, paprastai, veikia kaip tarpininkas tarp renginio organizatoriaus ir pirkėjo, o atsakomybę už renginį paprastai priskiria jo organizatoriui, tačiau aprašytu atveju problema yra susijusi būtent su bilietų galiojimu ir jų pažymėjimu sistemoje kaip jau panaudotų. Todėl atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas įvertinus, dėl kieno veiksmų ar naudojamos sistemos veikimo vartotojas negalėjo pasinaudoti teisėtai įsigytais bilietais“, – aiškino VVTAT.
Jeigu būtų nustatyta pardavėjo ar paslaugos teikėjo kaltė, vartotojas galėtų siekti ne tik atgauti už pirminius bilietus sumokėtus pinigus, bet ir prašyti atlyginti papildomus pagrįstus nuostolius.
„Vartotojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl netinkamai įvykdytos sutarties patirtus ir pagrįstus nuostolius. Todėl, jeigu būtų nustatyta, kad vartotojas negalėjo pasinaudoti teisėtai įsigytais bilietais dėl pardavėjo, paslaugos teikėjo kaltės, vartotojas galėtų kelti klausimą ir dėl papildomai patirtų pagrįstų išlaidų, pavyzdžiui, renginio vietoje įsigytų pakaitinių bilietų kainos, atlyginimo.
Tokiu atveju labai svarbus priežastinis ryšys – vartotojas turėtų pagrįsti, kad papildomas išlaidas patyrė būtent dėl to, kad jo anksčiau teisėtai įsigyti bilietai nebuvo priimti. Todėl reikėtų išsaugoti tiek pirminius bilietus ir jų įsigijimo patvirtinimus, tiek naujų bilietų įsigijimo dokumentus, susirašinėjimą su bilietų platintoju ir (ar) renginio organizatoriumi, taip pat kitus situaciją pagrindžiančius įrodymus“, – nurodė tarnyba.
Automatinė kompensacija nenumatyta
VVTAT pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatytos automatinės fiksuoto dydžio kompensacijos už neįleidimą į koncertą ar kitą renginį. Vis dėlto tai neatima iš vartotojo teisės reikalauti atlyginti realiai patirtus ir įrodymais pagrįstus turtinius nuostolius.
„Vartotojui rekomenduotume raštu kreiptis į atsakingą paslaugos teikėją, aiškiai išdėstyti aplinkybes ir suformuluoti konkretų reikalavimą – pavyzdžiui, grąžinti pinigus už bilietus, kuriais nebuvo leista pasinaudoti, ir atlyginti dėl to patirtas papildomas pagrįstas išlaidas. Taip pat tikslinga paprašyti pateikti informaciją apie tai, kada ir kur buvo užfiksuotas kiekvieno ginčijamo bilieto pirmasis nuskaitymas.
Prie kreipimosi reikėtų pridėti bilietų įsigijimo dokumentus, pačius elektroninius bilietus, pakaitinių bilietų įsigijimo įrodymus, turimą susirašinėjimą bei kitus situaciją pagrindžiančius duomenis“, – patarė VVTAT.
Jeigu vartotojo reikalavimas nebūtų patenkintas arba ginčo su verslininku nepavyktų išspręsti taikiai, jis galėtų kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokiu atveju tarnyba vertintų konkrečias aplinkybes ir abiejų šalių pateiktus įrodymus.
VVTAT naujienų portalui Lrytas taip pat nurodė iki šiol nesulaukianti skundų būtent dėl atvejų, kai žmogui nepavyksta patekti į renginį, nes jo turimas bilietas jau būna panaudotas. Dažniau vartotojai skundžiasi dėl renginių kokybės, atšauktų renginių ir neužtikrintų vartotojų teisių.