Šiuolaikinė kultūra šlovina vasarą: šviesą, aktyvumą, malonumą, produktyvumą. Tačiau biologija neveikia vieno sezono principu. Žmogus nėra sukurtas amžinai vasarai.
Žmogus – ne individas, o ekosistema. Mūsų kūnas – tai trilijonų mikroorganizmų, bakterijų, mitochondrijų ir ląstelių bendruomenė. Tai sudėtinga biologinė sistema, kuri evoliuciškai formavosi ciklų aplinkoje: šviesoje ir tamsoje, šilumoje ir šaltyje, aktyvume ir sulėtėjime.
Gamtoje nėra pastovumo. Yra kaita. Ir tik per kaitą atsiranda atsparumas.
Susiję straipsniai
Augalas, kuris niekada nepatiria žiemos, neturi brandos fazės. Fermentuojamas maistas tampa vertingas tik per laiką, temperatūrų svyravimus ir ramybės etapą. Biologinė sistema stiprėja per ciklą.
XXI amžiuje mes smarkiai susilpninome sezonų poveikį kasdieniam gyvenimui. Žiemą – šildomos grindys. Vasarą – kondicionieriai. Tamsą pakeitė ekranų šviesa. Organizmui beveik nebereikia adaptuotis. Tačiau adaptacija yra imuninės sistemos treniruotė. Ne pats šaltis stiprina, o organizmo gebėjimas saugiai prie jo prisitaikyti.
Žiema – biologinės regeneracijos sezonas
Temperatūrinė adaptacija: šaltis veikia kaip lengvas biologinis iššūkis. Organizmas aktyvina rudąjį riebalinį audinį, optimizuoja energijos panaudojimą, treniruoja kraujagyslių elastingumą. Grūdinimas nėra ekstremalus malonumas – tai nuoseklus adaptacijos procesas.
Tamsa ir melatoninas: ilgesnė tamsa žiemą skatina melatonino gamybą. Melatonino funkcijos seniai peržengė „miego hormono“ ribas – jis laikomas vienu svarbiausių ląstelių apsaugos reguliatorių.
Jis veikia kaip antioksidantas, dalyvauja ląstelių apsaugos procesuose ir reguliuoja imuninį atsaką. Gyvenimas pagal natūralų tamsos ritmą leidžia organizmui pereiti į gilesnės regeneracijos režimą.
Metabolinis sulėtėjimas: lėtesnis tempas nėra silpnumo ženklas. Sulėtėję biologiniai ritmai gali reikšti mažesnį oksidacinį stresą, mažesnį uždegiminių reakcijų aktyvumą ir daugiau resursų atsistatymui.
Šiluma, saulė ir jūra yra sveika ir reikalinga. Tačiau nuolatinė vasara – fiziškai ar emociškai – yra biologinis disbalansas. Nuolatinis malonumo režimas silpnina gebėjimą adaptuotis. O adaptacija yra gyvybingumo esmė.
Pavasaris – aktyvacija. Vasara – ekspansija. Ruduo – kaupimas. Žiema – regeneracija. Tai natūrali organizmo treniruočių sistema. Mes bijome ne žiemos, o sulėtėjimo. Tačiau biologija buvo sukurta ciklui. Gamta niekada nepraleidžia žiemos.
Ir galbūt ilgaamžiškumas slypi ne gebėjime nuo jos pabėgti, o gebėjime ją išgyventi. Žiema nėra silpnėjimas. Ji – viena svarbiausių organizmo treniruočių fazių. Ne ekstremali. Ne ledinė. Bet būtina.
Erika Stankevičiūtė-Stanikūnė – Japonų klinikos BEŽA vadovė, Japonų ilgaamžiškumo ir glikacijos tyrimų ekspertė, daugiau nei 20 metų dirbanti su Japonijos sveikatingumo gamintojais, sertifikuota placentos kosmetikos trenerė, Japonijos glikeminio streso asociacijos narė.