Tarp kviestinių svečių – verslininkas Žilvinas Grigaitis, nuomonės formuotojai Viktorija Šaulytė ir Joringis Šatas, TV prodiuserė, žurnalistė Rūta Lapė, vienas garsiausių šalies saksofonistų Juozas Kuraitis, drabužių dizainerė Jūratė Steponavičiūtė ir kiti kūrybinio bei gastronominio lauko profesionalai bei entuziastai.
Šventės data ir laikas buvo pasirinkti neatsitiktinai – likus kelioms dienoms iki balandžio 18-osios, istoriškai siejamos su Bonos Sforcos ir Žygimanto Augusto vestuvių metinėmis. Pristatant naują gastronominę patirtį VIP svečiams buvo patiekti specialiai šiai progai virtuvės šefo, restoranui pelniusio „Michelin“ pripažinimą, Edgaro Rutkausko ruošti Bonos įkvėpti patiekalai, o šis susitikimas tapo proga paminėti istorinę sukaktį lengvai improvizuojant ir žaismingai perteikiant gastronomijos istoriją per šių dienų skonio ir estetikos prizmę.
Svečiams vėlyvieji pusryčiai, arba Bonos ir Augusto vestuvių šventės interpretacija, tapo ne tik degustacija, bet ir žaidimu su istorija, mėgaujantis išskirtiniu vaizdu į istorinę Trakų pilį ir klausant itališkų melodijų. Susirinkusius stebino ne tik karališkos šventės stalo valgių gausa, jų įvairovė ir išskirtiniai skoniai, bet ir gėrimai.
„8 kambarys“ narys D. Alejūnas – apie netikėtą šlovę instagrame, svajonių namus ir meilę
Atsinaujinusi picerijos gastronomijos kryptis
Specialiai šiai progai žinomas šefas Edgaras Rutkauskas sukūrė net kelis autorinius gėrimus, kuriuos Rasa Šnaiderienė subtiliai vadina gyvybės eliksyrais – ne tik skonio, bet ir patirties prasme. Pirmasis jų – energiją grąžinantis „Geltonoji šypsena“, kuriame susipina citrinų gaiva, imbiero aštrumas, pasifloros ir kruopščiai parinkti prieskoniai. Antroji kompozicija – „Raudonasis“, dar vadinamas šaknų šotu: tai sodrus burokėlių, morkų, obuolių ir imbierų derinys, skirtas kūnui sustiprinti ir balansui atkurti.
Daugiausia dėmesio sulaukė trečiasis, sodriai žalios spalvos „Žaliasis eliksyras“, patiektas originalioje taurelėje su šiaudeliu. Jo sudėtyje – spirulina, natūrali sula, agurkai ir šviežias bazilikas, sukūrę ne tik intensyvų skonį, bet ir estetišką ritualą. Šventės svečiai taip pat buvo vaišinami specialiai paruoštu „Bona Indigo“ punšu suaugusiesiems, o vairuojantieji bei mažieji – „Bona Indigo“ arbata su šviežiai spaustomis apelsinų sultimis.
Susiję straipsniai
Renginio metu svečiams buvo pristatyta atsinaujinusios picerijos gastronominė kryptis, įkvėpta Renesanso laikų stalo kultūros ir dalijimosi ritualų, kuriuos Lietuvoje įtvirtino Bona Sforca. Šią idėją simboliškai atliepė ir pagrindinis šventės stalas – padalytas į dvi dalis, Bonos ir Žygimanto, sąmoningai kuriant kontrastą tarp sodresnių, intensyvesnių ir lengvesnių, subtilesnių skonių.
Ant stalų dominavo Šiaurės Italijos dvasia alsuojantys patiekalai, papildyti lietuvių dvaro rūsių skoniams būdingais akcentais. Kaip ir įprasta Trakų kraštui, ragavimai prasidėjo nuo trijų skirtingų sultinių: vištienos su daržovėmis, jautienos su grybais, prieskoniais ir ryškiu umamio skoniu bei žuvies sultinio su dumbliais, misu ir sake. Greta jų – gastronominio lygio kibinai. Arktinių palijų ir lengvai sūdytos Baltijos silkės lėkštė, patiekta su marinuota kaliarope ir kalafiorų tyre. Stalus papildė įvairios raugintos gėrybės – nuo kaliaropių ir ridikų iki pastarnokų, salierų, morkų bei kreivabudžių.
Itališką gastronomiją atliepė „Bonos picos žiedas“ su skirtingais pagardais, šviežių daržovių salotos su citrininėmis alyvuogėmis, jautienos carpaccio su fermentuotu česnaku, taip pat lėtai, žemoje temperatūroje keptas kiaulienos kumpis (porchetta), marinuotas su rozmarinais ir česnakais bei patiektas su gaiviu chimichurri padažu. Kokybiškus restoranus mėgstantis ir gerą maistą vertinantis Ž. Grigaitis, mėgaudamasis šefo kepto kumpio plutele, juokavo, kad tai – pats geriausias desertas, kokį jam yra tekę kada nors ragauti. „Labai retai valgau kiaulieną, bet tai, kaip ją pagamino ir pateikė Edgaras, yra tikras meno kūrinys – minkšta, švelni, traški. Tokios namuose tikrai nepasigaminsi“, – komplimentų virtuvės šefui negailėjo Ž. Grigaitis.
Šalia jo – vištienos troškinys, garuose atsivėrusios midijos baltojo vyno, česnakų ir sviesto padaže, bei kiti (vėlyvųjų) pusryčių stalui būdingi patiekalai: įvairūs sūriai, vaisiai, kelios kiaušinių interpretacijos. Desertų dalyje vyravo lengvumas – svečiai ragavo keptų varškėtukų, granolos su vaisiais, panakotą ir itališka klasika laikomą tiramisu.
Širdį atveriantis Criollo kakavos pupelių gėrimas
Ypač daug dėmesio ir diskusijų sulaukė unikalus, kaip jį apibūdino Rasa Šnaiderienė, „širdį atveriantis“ valdovės gėrimas – kakava, kuri buvo ruošiama iš ekologiškų Criollo kakavos pupelių, vertinamų ne tik dėl išskirtinio skonio, bet ir mūsų organizmui naudingų veikliųjų medžiagų gausos.
Pasak R. Šnaiderienės, šio gėrimo ištakos siekia Majų ir Olmekų kultūras, kur kakavos medis buvo laikomas šventu augalu – naudojamu ritualams, bendrystei ir vidinei pusiausvyrai. Criollo kakava čia buvo patiekiama be pridėtinio cukraus, subtiliai papildyta kokosų grietinėle, leidžiančia atsiskleisti natūraliam jos charakteriui ir tekstūrai.
Seniai brandino idėją pagerbti Bonos indėlį į lietuvišką gastronomiją
Šventės atmosferą papildė gyvai atliekamos itališkos melodijos, tapusios natūraliu fonu pokalbiams ir bendravimui. Muzika leido neskubėti, pabendrauti ir patirti šventinę renginio nuotaiką be griežto scenarijaus.
Nuolat po pasaulį keliaujanti ir naujausias gastronomines tendencijas sekanti Rasa Šnaiderienė sako, kad jau seniai brandino idėją atgaivinti Bonos Sforcos indėlį ne tik į mūsų šalies virtuvę, bet ir į pačią bendravimo kultūrą prie stalo.
„Kodėl mes taip dažnai prisimename karžygius, bet pamirštame moterį, kuri kūrė tradicijas, kultūrą, mokė bendrystės ir dialogo prie stalo? Juk būtent Bona, beveik prieš penkis šimtmečius atvykusi iš Toskanos, atnešė į Lietuvą Renesanso kultūros atgimimą“, – sako R. Šnaiderienė. Pasak jos, būtent todėl buvo svarbu sukurti patirtį, kurioje maistas taptų istorijos pasakojimo forma, o stalas – vieta dialogui ir bendrystei.
Anot kūrėjos, Bonos ir Žygimanto vestuvių šventė nėra bandymas atkartoti istoriją pažodžiui – tai kvietimas ją interpretuoti, leisti sau improvizuoti ir patirti per skonį, muziką bei buvimą kartu. „Tai šventė apie lėtą laiką, dalijimąsi ir šeimų, artimųjų, draugų bei bičiulių buvimą drauge. Vertybės, kurios buvo svarbios tuomet, šiandien vėl tampa aktualios – pasaulyje, kuriame žmonės vis dažniau tolsta vieni nuo kitų, rečiau susitinka ir rečiau švenčia be konkrečios progos“, – sako R. Šnaiderienė.
Po sėkmingo išankstinio VIP renginio „Bona Pizzeria“ nuo balandžio 18 d. kiekvieną šeštadienį kvies lankytojus į Bonos ir Žygimanto vestuvių šventinius vėlyvuosius pusryčius, jau atvirus visiems ir ypač tinkančius šeimos bei bičiulių kompanijoms. Tai galimybė patirti prabangą už prieinamą kainą. Taip pat picerija ir panoraminė Bonos salė tampa atvira asmeninėms ir kolektyvų šventėms, jaukiems šeimos ir draugų pietums ar vakarienėms. R. Šnaiderienė džiaugiasi, kad Trakuose gimsta naujas gastronominis ritualas, kuriame istorija susitinka su šiuolaikine virtuve, o stalas tampa ryšių puoselėjimo ir stiprinimo dalimi.