Ne taip seniai R.Vilkienė su vyru ir trimis dukromis dar gyveno Klaipėdoje. Ten ji kartu su vyru įkūrė sporto klubą „Central Gym“, jam vadovavo ir jame dirbo sporto trenere. Iširus santuokai moteris paliko uostamiestį ir naują gyvenimą pradėjo kurti Vilniuje.
R.Vilkienė pradėjo dirbti sporto trenere verslo, pramogų ir sporto centre „Forum Palace“, įgyvendino seną svajonę – sukūrė savo kosmetikos ir maisto papildų linijas, taip pat nusipirko kotedžą.
Rasa neslėpė, kad gyvenimo pradžia Vilniuje buvo labai sunki, – sutapo su kovido pandemija ir pareikalavo daug fizinių ir dvasinių jėgų. Ji net buvo atsidūrusi ligoninėje.
Susiję straipsniai
„Kiek kartų būtum apgautas, įskaudintas, niekada nepamiršk savo vertybių. Tai, ką tau davė Dievas, niekas negali atimti. Šiandien galiu pasakyti, kad esu dėkinga net ir už sunkią patirtį. Jis mane augino, mokė ir padėjo tapti tokia moterimi, kokia esu dabar“, – kalbėjo R.Vilkienė.
Jos gyvenime netrūko skandalų, Vilniuje – kerštingų gerbėjų ir kolegų, kurie norėjo ją pastatyti į vietą. Bet Rasa nemėgsta laikyti liežuvio už dantų – visada tai paviešins.
– Rasa, pamirškime blogį. Graži moteris – tai...
– ... ta moteris, kuri spinduliuoja vidinę energiją, šilumą, kuri geba išklausyti kitus ir turi savo nuomonę. Graži moteris ta, kuri nėra auka. Ką tai reiškia? Auka moteris tampa tuomet, kai prisitaiko prie vyro, vaikų, draugių, bendrų šeimos draugų gyvenimo ir... neturi savo nuomonės, pamiršta savo norus ir svajones.
Nors dėl savo profesijos esu labai reikli moters išvaizdai, man labai svarbu žmogaus vidus. Jeigu yra tik išorinis grožis, bet nėra šilumos, gyvybingumo, nepakanka vien jo. Tu priėjai prie tos moters ir nieko negavai mainais atgal, nes kūnas yra tik tai, ką mato kiti.
Žmogaus vidus – tai, kokią energiją jis spinduliuoja aplinkiniams. Kai išorė ir vidus dera tarpusavyje, tuomet atsiskleidžia tikrasis moters grožis. Tokia moteris yra graži.
Ir savo dukroms, ir klientėms sakau: „Būkite savimi, kad drabužis ne jus puoštų, o jūs drabužį puoštumėte. Nes žmogų sutinkame pagal jo drabužį, o palydime pagal protą.“
– Dabar labai daug perdirbtų veidų. Jei nuomonės formuotoja prisipūtusi lūpas, daugeliui tai norma, gražu, šiuolaikiška. Ką manote apie plastines operacijas? Kokias esate pasidariusi jūs?
– Pasakysiu labai paprastai: gyvename XXI amžiuje. Jeigu sukurtos technologijos žmogui patobulinti, išspręsti tam tikrą jo problemą, aš visada už. Bet turi būti saikas ir laikomasi padorios išvaizdos principo.
Ką turiu omenyje? Besaikio putlumo lūpos, žandai, krūtys, užpakalis – negražu, vulgaru, dirbtina.
Kiekvienas žmogus turi savo bruožus ir juos pagražinti reikia proto ribose – paslėpti, kas nelabai tinka, išryškinti, kas individualu.
Po trečios dukros gimimo prieš 12 metų dariausi dvi operacijas, kad būtų viena narkozė. Man buvo atlikta krūtų korekcija – jos buvo padidintos, nes reikėjo ištempti odos perteklių. Kartu man gydytojas pakoregavo užkritusius vokus ir pajuodusius paakius.
Ar mano lūpos pripūstos? Ne. Reikia mokėti taip pasidažyti lūpas, kad jos atrodytų putlesnės, o tai – didelis menas.
– Atrodote puikiai. Išvardykite tris dalykus, kurie padėjo tai pasiekti.
– Pagrindinis dalykas – valia. Visur – tiek darbe, tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime. Kaip mane jau mokė nuo mokyklos laikų, turi turėti planą, kur eini, ir jo laikytis. Tuomet turi rezultatą. Aš visuomet ėjau į pagrindinį savo gyvenimo tikslą – sportą. Norėjau padėti žmonėms jaustis sveikesniems, gražesniems, labiau pasitikintiems savimi.
Antras dalykas – subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas. Tačiau sveika mityba neturi tapti savęs kankinimu. Nereikia sėdėti ant griežtos dietos, kuri sekina žmogaus nervų sistemą, mažina pasitikėjimą savimi ir verčia jį jaustis nelaimingą.
Nuo sveikos mitybos priklauso mūsų savijauta, energija, organizmo veikla. Galima suvalgyti ir saldumynų, ir ledų, bet svarbu žinoti, kada jų galima valgyti. Reikia atrasti tokį mitybos būdą, kuris tinka būtent tau ir kurio gali laikytis ilgą laiką.
Trečias dalykas – manau, tai moteriška laimė, kai turi šalia savęs artimą žmogų – tikrą savo antrąją puselę.
Visą tekstą ir nuotraukas rasite „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.