Atšalus orams, Vytaro vištų ūkis pereis į žiemos režimą. Vedėjas pasakos, kad šiuo metu vištas laiko uždarytas vištidėje, mat neturi specialiai įrengtų šiltų patalpų, o lauke jau per vėsu.
Kartu jis atsakys ir į dažnai jam užduodamą klausimą – ar vištos deda kiaušinius žiemą, gyvendamos tokiomis sąlygomis?
Laidoje netrūks ir džiugių naujienų – Vytaro ūkyje apsigyvens naujas gaidys! Vedėjas pasidalins, kad sulaukė daugybės žmonių žinučių ir pasiūlymų iš visos Lietuvos, siūlančių jam naują ūkio „vadą“. Visgi gaidys į fermą atkeliaus iš Žemaitijos, o pats vedėjas, neatsisakydamas jau susiformavusios tradicijos, nuspręs jam suteikti vardą.
„Nutariau nekeisti tradicijos – tai bus Petsonas Trečiasis“, – Vytaras pristatys naują ūkio gyventoją pridurdamas, kad šis atrodo rimtas, ramus ir, panašu, greitai įsives savo tvarką.
Vėliau Vytaras leisis į kelionę, kuri parodys, jog kartais visai netoli Dzūkijos galima atsidurti visai kitame pasaulyje.
„Lietuvoje, pavažiavus valandą ar pusantros iš Dzūkijos, gali atsidurti tikrame vikingų kaime ir pabūti vikingu“, – stebėsis vedėjas.
Apsilankęs pas vikingų kultūra besidomintį vyrą, Vytaras susipažins su senovės karybos atributais – nuo šalmų ir skydų iki kardų bei šarvų. Jis ne tik klausysis pasakojimų apie vikingų istoriją, bet ir pats išbandys, ką reiškia apsirengti pilną vikingo kovinę aprangą.
„Būdamas mūšyje su tokiu šalmu esi apribotas, ne viską matai“, – komentuos Vytaras, bandydamas įsijausti į naują vaidmenį.
Ši patirtis, pasak vedėjo, leis kitaip pažvelgti į dabartinį gyvenimą. Jis pripažins, kad tokie išbandymai padeda suvokti, kokiame komforto lygyje gyvename šiandien, ir kokiomis atšiauriomis sąlygomis galėjo gyventi mūsų protėviai. O kad patirtis būtų dar tikresnė, Vytaras paragaus troškinio, kuris taps savotišku kelionės akcentu.
Tačiau tai – tik dalis to, ką bus galima pamatyti šio sekmadienio laidoje. Žiūrovų lauks dar daugiau kasdienių ūkio istorijų, netikėtų atradimų ir patirčių, kurios leis ir nusišypsoti, ir sužinoti ką nors naujo.