Bendraudamas su „Go3“ atstovu Žilvaru Zinkevičiumi V. Baumila atskleidė kodėl jo vaidmuo svarbus visai serialo istorijai, kaip per tekstą kūrė personažą, kaip vyko darbas aikštelėje su režisieriumi R. Banioniu ir kas užkulisiuose įstrigo labiausiai – nuo šaltų filmavimo dienų iki įtampos kupinos vestuvių scenos su aktore Ugne Zavistauskaite:
– Žiūrovai pirmiausia pažįsta su mikrofonu, tačiau ekrane matome vis dažniau. Kiek pačiam artima aktorystė?
– Aktorystė man nėra kažkoks šalutinis dalykas. Esu baigęs aktorystės magistro studijas, esu turėjęs ne vieną dešimtį aktorinių darbų – ir teatre, ir filmuose, serialuose. Jau apie dvidešimt metų mano veikla sukasi aplink sceną: dainavimas yra pagrindas, bet aktorystė visada buvo šalia ir tikrai dar bus.
Mantas Vaitiekūnas – apie vaidmenis, kurių gailisi ir pikantiškus vaizdelius namuose
– Serialas „Vasaris“ – tamsi psichologinė drama apie vaikystės traumą, keršto troškimą. O tavo personažas, regis, atneša kitą toną. Kaip tai pavyko perteikti?
– Taip, mano vaidmuo – visai kitoks. Aš dalyvavau scenose, kurios labiau romantinės – meilės trikampio plotmėje. Jos nėra tiesiogiai susijusios su ta traumine pagrindinio veikėjo vaikystės patirtimi, bet jos papildo visą istoriją. Kai giliau skaičiau scenarijų, net nustebau, kiek jis turi skirtingų spalvų ir sluoksnių. Tai nėra vien tik tamsa – ten daug vidinių perėjimų, išgyvenimų, pasikeitimų. Ir mano vaidmuo, nors gal apimtimi nėra didžiausias, vis tiek svarbus tiek Vasario, tiek Liucijos gyvenimuose.
Susiję straipsniai
– Išduosiu paslaptį, kad Brazgys seriale pasirodys tik nuo penktos serijos, bet bus matomas iki pat pabaigos. Kaip jis, tavo akimis, papildo pagrindinį pasakojimą?
– Brazgys svarbus veikėjas meilės trikampyje. Jei kalbam apie tą tarpininkavimą tarp žemiškumo ir dvasingumo, tai Brazgys turi savo siekių, norų ir net planą, kodėl jis nori būti su Liucija. Jis nėra vedamas vien meilės – yra ir pragmatiškų dalykų. Bet meilės ten tikrai yra daug – tokios tyros, net naivios. Gal net keista suaugusiam vyrui, bet jis šventai tiki, kad racionalumas nugalės ir kad jo racionali meilė bus stipresnis argumentas nei aistringa pagrindinių personažų meilės linija. Brazgys – išsilavinęs, racionalus žmogus. Jis kartais tarsi sudėlioja „taškus ant i“ ir savo protu bando atvesti aplinkinius į, jo nuomone, teisingesnį kelią. Tikiuosi, žiūrovai tą liniją aiškiai pamatys.
– Kūrybinė komanda tavo personažą apibūdino kaip tarpininką tarp dvasingumo ir žemiškų norų. Kaip pavyko sukurti šį balansą?
– Man svarbiausia – gerbti scenarijų, režisierių, kolegas ir būti ištikimam tekstui. Mano pasiruošimas nėra labai metodinis. Aš dažniau einu per teksto supratimą: ką jis reiškia, kokie mano tikslai scenose, ko aš siekiu visoje istorijoje. Kai supranti tekstą ir jo logiką, tada, man atrodo, ir gaunasi profesionalus darbas. O kaip jį įvertins kiti – čia jau jų skaitymas, jų suvokimas.
– Kaip sekėsi dirbti su režisieriumi Raimundu Banioniu?
– Tai ne pirmas kartas, kai dirbame kartu – esame susitikę ir teatre. Todėl filmavimo aikštelėje buvo smagu: pirmą dieną apsikabinom, pasikalbėjom, kaip sekasi. Atrodė, kad buvom net pasiilgę.
– Gal išskirtum kokią režisieriaus savybę?
– Man labai patiko viena jo savybė: prieš sceną jis pasikviesdavo aktorius ir aptardavome, ar visi vienodai suprantame, apie ką scena yra. Nes režisierius gali galvoti vienaip, o aktoriai suvaidina visai kitaip ir scena taptų visai kita. Kai susikalbi, atsiranda tikslumas: kas čia vyksta ir ko siekiama ir tekstu, ir veiksmais.
– Ar buvo akimirkų, kai jis tave „pakoregavo“ filmavimo metu?
– Buvo. Kartais pats nepajusdavau, kad bandydavau per daug „išjausti“. Raimundas (režisierius Raimundas Banionis) vieną kartą mane sustabdė ir pasakė: stop, kartojam iš naujo – ramiau. Ir jis buvo teisus. Kartais geriausia vaidyba yra ramus veidas, mąstymas, klausymas ir girdėjimas savo partnerio.
– Kiek laisvės turėjote interpretacijai, improvizacijai? Ar rėmai buvo griežti?
– Svarbiausia, kad esmė būtų aiški visiems. Teksto iškraipymas dažnai iškart žiūrovų pastebimas. Bet mažesni nukrypimai ar improvizacijos – galimi, jei lieki ištikimas istorijai ir jos krypčiai. Ir dar – nuoseklumas. Jei sceną kartoji iš skirtingų kampų, svarbu, kad tekstas išliktų panašus. Čia jau disciplina ir atmintis.
– Vestuvių scena – viena įspūdingiausių ir emociškai stipriausių. Kaip vyko filmavimas?
– Tai didelė, jautri scena. Aktorė Ugnė Zavistauskaitė ten labai stipriai įsikūnija į savo personažą – prie altoriaus tikrai jautėsi tokia įtampa: tarp „taip“ ir „ne“, tarp „noriu“ ir „negaliu“, „myliu“ ir „nekenčiu“. Ten daug vidinių prieštarų, daug emocinių sluoksnių.
– Ar tokia scena privertė susimąstyti apie asmeninius dalykus – pavyzdžiui, apie savo vestuves?
– Savo vestuvių dar neteko išgyventi, bet jeigu jos būtų tokios – tai nebūtų labai malonu, tikrai (juokiasi).
– Kas labiausiai įstrigo iš filmavimo aikštelės – koks nors nutikimas?
– Filmavome šaltuoju sezonu – lapkritį, gruodį. Buvo scenų lauke, kai reikėjo apsimesti, kad kitas metų laikas, o realybėje buvo šaltukas ir stiprus vėjas. Tada termo drabužiai tapdavo išsigelbėjimu. Tas šaltis tikrai įstrigo.
– O kaip su kolegomis ir kūrybine komanda – ar buvo ryšys, bendravimas?
– Buvo labai faina. Su Ugne Zavistauskaite pagavom gerą „vaibą“, artimiau susipažinom. Ir apskritai – didžiulė garbė būti tarp tokių žmonių: mokaisi iš visų, tiek iš jaunesnių, tiek iš vyresnių. Labai patiko ir tai, kad aikštelėje nebuvo jokių išpūstų ego. Visi buvo malonūs, pagarbus bendravimas – jei reikėjo, padėjo.
– Ką norėtum pasakyti pabaigai?
– Dar noriu išskirti stiliaus departamentą ir grimą: merginos dirbo nepaprastai atsakingai. Retai matau, kad drabužių ir make-up komanda taip kruopščiai darytų savo darbą. Ir, aišku, operatorius Rolandas Leonavičius – su juo irgi susibendravom, pagavom ryšį. Labai profesionaliai dirbo, norisi jam perduoti didžiulius linkėjimus.Tikiuosi, kad dar susikirs keliai ir teks vėl dirbti kartu. O žiūrovams linkiu pamatyti visą šios istorijos daugiasluoksniškumą – ne tik tamsą, bet ir pasirinkimus, kurie galiausiai viską nulemia.
Režisieriaus Raimundo Banionio režisuotas „Vasaris“ – tamsi psichologinė drama apie vyrą, įstojusį į seminariją su paslaptimi ir vienu tikslu. Vaikystėje patirta trauma jį persekioja kiekviename žingsnyje. Dieną jis – pavyzdys kitiems, naktį – žmogus, kurį ryja troškimas atkeršyti. Jis blaškosi tarp pasižadėjimo Viešpačiui, meilės moteriai ir lojalumo sistemai, kol galiausiai turi apsispręsti: atleisti, susitaikyti ar sunaikinti viską, kas buvo pastatyta ant melo...
Serialą „Vasaris“ galima pamatyti per „Go3“ televiziją nuo vasario 25 dienos.