Paaiškėjo pirmasis iš „Belvederio prakeiksmo“ iškritęs dalyvis: viena klaida kainavo vietą žaidime

Ketvirtasis „Belvederio prakeiksmo“ epizodas žiūrovams pažėrė netikėtų posūkių. Visų pirma, priešininkų komanda nusprendė pirmąjį iš dvaro išsiųsti būtent Vakarį.

Prieš epizodo premjerą interviu metu Vakaris stebėjosi, kodėl jį išbalsavo pirmą. „Su Sergėjumi, Elu ir Goda labai gerai sutariau. Mes net buvom susitarę už ką balsuosim. Ir kai išbalsavo mane, man buvo šokas“, – prisiminimais dalijosi Vakaris.

Žiūrovai greitai pastebėjo artimą Elo ir Vakario draugystę – bendrus pokalbius, kartu leidžiamą laiką ir net vienoje lovoje praleistą naktį.

„Gailėjau Elo. Aš pirmas pamačiau, jog jo lova dingo su visu čiužiniu ir juokiausi labiausiai iš visų. Bet paskui pasidarė gaila. Jis pirmas susidūrė su savo baime – tarakonais, tada jam pylė kirmėles ant galvos, o kai pamatė dvaro išdaigą su lova, mačiau, kad jam jau buvo visko per daug“, – Vakaris prisiminė, kodėl draugą iš priešininkų komandos priėmė į savo lovą.

Vakaris prisipažįsta manęs, kad padėdamas priešininkui taps saugesnis žaidime. Deja, abu vaikinai vadovavosi posakiu „draugą laikyk arti, priešą – dar arčiau“. Tik vienas pasirodė gudresnis už kitą. Taigi pirmąją kovą Vakaris pralaimėjo budrumo ringe.

Ketvirtąjį epizodą Vakaris sako žiūrėjęs net kelis kartus. „Iš pradžių buvau piktas. Paskui žiūrėjau per juoko prizmę“, – Vakaris sako, kad skaudžiausia buvo suprasti, jog sprendimas, ką išmesti, nebuvo toks sunkus, kaip jis manė. Nors Vakaris iš žaidimo iškrito pirmasis, sako, kad priimtas sprendimas dalyvauti realybės šou „Belvederio prakeiksmo“, jam buvo didžiausias išbandymas: „Pradžioje labai gėdijausi dalyvauti, bijojau neigiamų komentarų, pergyvenau, ką žmonės apie mane galvos. Bet dabar labai džiaugiuosi, kad per save perlipau ir dalyvavau“, – Vakaris džiaugiasi išdrįsęs peržengti savo komforto zoną – kartais šis žingsnis sudėtingiausias.

Tiesa, perlipti save realybės šou teko dar ne kartą. Vienas jų – gyvatė. „Maniau, kad apsiverksiu. Aš labai bijau gyvačių. Ir visada jas pamatęs bėgu“, – tačiau šį kartą Vakaris bėgti neturėjo kur. Todėl komandos nariai padėjo nurimti: „Kai pradėjau purtytis ir vos ne verkti, mane komandos draugė Justė ramino“, – vaikinas juokėsi, jog susikaupė ir nusprendė nepasiduoti baimei, – sakiau sau: būk vyras“, – dabar jau juokiasi Vakaris. Tačiau vyrišką drąsą demonstruoti visų akivaizdoje – viena, o likti vienam su savo mintimis – visai kas kita.

„Dideliame kambaryje su pečiumi (katilinė) stovėjo vonia su dušo žarna, o aplink ją buvo pastatyti trys veidrodžiai. Maudydavomės tyloje vieni, bet už durų laukdavo mus lydintys darbuotojai. Ir pačiu netikėčiausiu momentu pasigirsdavo į duris beldimas, pranešantis, kad laikas išeiti“, – pasak Vakario, net ir vonios kambarys priminė, kad tai – neįprasta ir kartais nejauki realybės šou patirtis. Vakaris Belvederio dvarą prisimena kaip smagiai praleistą laiką ir savo atgimimą – grįžęs namo telefonu nesinaudojo dar dvi dienas. „Dvi dienas neradau sau vietos. Negalėdavau būti namuose ir eidavau vaikščioti. Kai iš mūsų atėmė

telefonus pradžioje buvo sunku sugalvoti ką veikti, bet jį atgavus ir likus vienam – veiklos jau mokėjau rasti“, – įspūdžiais dalijasi vaikinas.

Vakaris įsimintiniausiu momentu įvardijo dvare tvyrojusį saugumą ir ramybės atmosferą. „Kai mes pasiskirstėm į dvi skirtingas komandas ir po sunkių užduočių pavargę susitikdavom, nesijautė konkurencingos atmosferos. Mes visi buvom draugai, šeimos nariai, todėl ir po užduočių likdavom vieningi“, – prieš ketvirtojo epizodo premjerą džiaugėsi Vakaris. Vakaris sako, kad jam „Belvederio prakeiksmu“ skaudus susipažinimas su realybe: negalima per greitai pasitikėti žmonėmis, ne visi žmonės yra tokie, kokiais dedasi. O juk žmogaus charakterio savybės labiausiai išryškėja ekstremaliomis situacijomis.

Realybės šou „Belvederio prakeiksmas“ žiūrėkite 21 val. šeštadieniais per Delfi TV.