Tačiau kūrybingumu pasižymintys choristai nesėdėjo rankų sudėję. Jie išleido labai nuotaikingą dainą, kuri kaip virusas pasklido po internetą.
„Ištraukit, padėkit, gelbėkit, kaimynai. Šiandien mes kreipiamės į Lietuvos miestus. Aš vertinsiu eglutes, jums gali būti riesta. Ukmergė, Mažeikiai, Jonava, Šiauliai. Jeigu mus palaikot – lenkiamės žemai.
Kėdainiai, Molėtai, Anykščiai, Pakruojis. Esame labai dėkingi, jei už mus balsuojate. „Didysis chorų mūšis“ pažadina vienybę. Ištraukit, padėkit, gelbėkit, kaimynai“, – repavo choristai.
E. Puidokaitė-Atlanta – apie tai, kodėl paliko sceną, 4 piršlybas ir trankų sugrįžimą
Panevėžiečiai taktiškai apeliavo ir į sostinės gyventojus: „Vilniau, mes žinom, kad teliko nežiūrit, bet jūsų balsas irgi labai daug galios turi“, – skambėjo dainoje. O komentaruose Vilniaus „Baltojo“ choro kapitonė Atlanta parašė: „Vilniaus balsą turit! Pavarykit!“
Panevėžio „Purpurinio“ choro kapitonas Justas Pečeliūnas papasakojo, kad dainos specialiai nekūrė – viskas įvyko spontaniškai.
Susiję straipsniai
„Sekmadienį žiūrėjome laidą pas mūsų choristą muzikos įrašų studijoje. Kai pamatėme rezultatą, kad likome paskutiniai, tikrai visi nuliūdome, nosis nukabinome. Dovydas išsitraukė gitarą, Aistė paėmė barškutį į rankas, ir visi pradėjo dainuoti dainų koverius – nuotaikai pakelti. Įsijautėme, lyg tai būtų vienas paskutinių kartų, kai dainuojame kartu“, – liūdną sekmadienį prisiminė Justas.
Pasak jo, bedainuojant tekstas pradėjo kurtis natūraliai. „Pusę ausies klausau ir matau, kad čia jau nebe juokas, o visai gera daina. Iš to nusivylimo gimė tokia motyvacija. Simonas sudėliojo tekstą, jis repavo“, – pasakojo Justas.
Panevėžio „Purpurinio“ choro kapitonas atvirai pripažino, kad prasidėjus „Didžiajam chorų mūšiui“ jie neturėjo didelių ambicijų. Tačiau su kiekvienu pasirodymu atsirado azartas. Choras puikiai susicementavo – vieni prie kitų priprato ir dar nenori atsisveikinti. Justas sako, kad jei jau taip toli nuėjo, norisi eiti iki galo. Norisi suvienyti panevėžiečius.
„Panevėžiečiai mėgsta save nuvertinti. Mūsų choras irgi pradžioje neturėjo didelių ambicijų ar įsivaizdavimų, kad pavyks nukeliauti į tolimesnius etapus. Bet, pasirodo, nėra nieko neįmanoma. Susivieniję, susibūrę viską galime pasiekti. Sako: esame maži. Mes ne maži – yra mažesnių. Tad nosis aukštyn, telefonus į rankas, ir visiems bus smagiau sekmadienius leisti, kai Panevėžio „Purpurinis“ bus projekte“, – su šypsena kalbėjo Justas.
Kartu jis pridūrė, kad yra labai dėkingas Panevėžiui ir kitiems miestams, kurie palaiko, balsuoja sekmadieniais, siunčia žinutes, laiškus ir gražiausius linkėjimus.
„Atrodo, niekada neįsivaizdavau, kad tokią meilę gali jausti iš gimtojo miesto. Žinojau, kad panevėžiečiai šilti žmonės, bet dabar juos matau iš arti – prieina gatvėje, pakalbina, paspaudžia ranką. Labai malonu jausti tą palaikymą“, – dėkojo Purpurinio choro kapitonas Justas Pečeliūnas.
Išlikimo vakaras „Didžiajame chorų mūšyje“ – sekmadienį 19 val. 30 min. per LNK.