Vytaro sodyboje pavasaris žymi ne tik gamtos nubudimą, bet ir finišo tiesiąją statybose. Įstatytos naujos miegamojo durys Vytarui suteikė vilties, kad statybų pabaigtuvės – jau čia pat.
Tiesa, į ūkį atvykusi žmona Laisvė greitai priminė, kad atsipūsti – dar ne laikas.
„Atvažiavo ir viskas – nespėjau įsijausti, o jau 12 darbų. Galvojau, kažkaip pagirs, kad va, šaunuolis... Daryk, ką nori – vis tiek neįtiksi“, – juokavo Vytaras, imdamasis vieno darbo po kito.
V. Mičiulienė – apie laimės nenešusį Stefutės vaidmenį, kitokią save ir netikėtą šio interviu priežastį
Jo rankose atgimė seni daiktai – Vytaras perdažė ratą, atnaujino batų kabyklą bei imėsi kitų smulkių, bet svarbių darbų. Ūkyje netrūko ir praktiškų sprendimų – jis ieškos būdų, kaip pagerinti kasdienybę, pasirūpins vištomis, įrengs joms girdyklą, imsis įvairių taisymo ir atnaujinimo darbų.
Po tokių darbų geriausia atsipalaiduoti pirtyje, tačiau Vytaras netrukus suprato, kad čia trūksta vieno svarbaus atributo...
Susiję straipsniai
„Supratau, kad visgi reikia pirtyje turėti gerą kepurę, specialiai tam skirtą. Važiuosiu į Alytų pasimokyti, kaip tos kepurės iš veltinio daromos. Galbūt po to ir pats savo pirtyje pagaliau turėsiu kepurę“, – sakė jis.
Alytuje Vytaras susipažino su vilnos vėlimo procesu. Meistrė supažindino jį su pagrindiniais žingsniais, parodė, kaip formuojama kepurė, papasakojo apie dažniausias klaidas ir tai, kodėl šiame procese svarbiausia kantrybė bei kruopštumas.
Nors iš pradžių viskas atrodė gana paprasta, netrukus Vytarui teko pripažinti, kad šis amatas, kaip ir daugelis kitų, reikalauja daugiau nei tik rankų darbo.
„Pasakysiu labai paprastai – tai įsivaizdavau absoliučiai kitaip... Aš vis dar esu nežinioje, bet taip, kaip veliama vilna, man labai patiko“, – pripažino Vytaras.
Be praktinių patarimų, ši patirtis jam tapo ir netikėtu atradimu. Pats procesas pasirodė ne tik kūrybiškas, bet ir ramus.
„Įdomus potyris – ramus, o tuo pat metu ir labai meditacinis. Tu gali pamasažuoti ir savo pirštus, ir savo mintis galvoje kažkaip susitvarkyti“, – dalinosi Vytaras, o kaip jam sekėsi pasigaminti pirties kepurę, žiūrovai sužinos jau šį pirmadienį.
Vytaras nesėdėjo rankų sudėjęs ir tuomet, kai grįžo į fermą. Pavasaris – sulos metas, tad žinomas vyras griebėsi grąžto! O darbų maratoną vainikavo vizitas pas tikrą savo srities meistrą – bačkorių. Tačiau gardžiausiu atpildu už visos dienos triūsą tapo lauke kepamos dešrelės...
Ar pavyks Vytarui atlaikyti žmonos „egzaminą“? Su kokiais iššūkiais jis susidurs veldamas pirties kepurę? Tą žiūrovai sužinos jau šį pirmadienį.