Bet jau spalio 1 d. Tautvydo laukia naujas iššūkis – kartu su kolege Greta Klimkaite jis ves iškilmingą ceremoniją, kurioje bus paskelbta, kas šiuo metu yra Lietuvos įtakingiausieji politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai arba pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos, sporto bei pramogų pasaulio atstovai.
– Kaip reagavai sulaukęs pasiūlymo tapti „Lietuvos įtakingiausiųjų“ renginio vedėju?
– Esu žmogus, kuris mėgsta išbandyti kažką naujo. Kadangi renginius vedu jau daugiau nei 15 metų, tokio tipo renginys natūraliai yra mano tikslų sąraše. Nors per visus tuos metus man teko vesti daugybę skirtingų renginių, tiesioginio „Delfi“ eterio dar neturėjau, tad tai bus pirmas kartas. Labai laukiu ir, žinoma, jaučiu sveiką jaudulį.
– Kokias asociacijas tau kelia šis renginys, ko iš jo tikiesi?
– „Įtakingiausieji“ mano gyvenime yra jau labai seniai. Vis laukiu, kada bus paskelbti įtakingiausi, įdomu stebėti, kaip viskas keičiasi bėgant metams, kaip tam įtaką daro metų įvykiai ir kas bus tie šviesuliai, kurie šiuo metu daro didžiausią įtaką mūsų visuomenei. O kalbant apie patį renginį – labai džiaugiuosi, kad jis atsirado. Manau, jis dar labiau sustiprina visą „Įtakingiausiųjų“ idėją ir sukviečia šiuos žmones į vieną iškilmingą vakarą, motyvuoja lyderius, įkvepia prasmingiems darbams ir atsakingiems sprendimams.
– Kuo šis renginys bus kitoks nei tie, kuriuos dažniausiai tenka vesti?
– Jis bus kitoks savo oficialumu, auditorija ir svarba. Išties dažniau vedu asmenines šventes, kuriose turi duoti daugiau savęs, reikia daugiau improvizacijos, bet visada džiaugiuosi, kai turiu progą vesti ir kitokio tipo renginius: sporto renginius, apdovanojimus, moderuoti konferencijas. Man patinka, kai renginiai keičiasi, kai kiekvieną kartą turi prisitaikyti prie kitos auditorijos, formato ir renginio nuotaikos – tada nėra monotonijos.
– Kaip pats pradėjai vesti renginius – buvai iš tų, kurie dar mokykloje nori lipti ant scenos ir čiupti mikrofoną į rankas?
– Labai juokinga, nes jau nuo pirmos klasės buvau tas berniukas su varpeliu, kuris rugsėjo 1-ąją kviečia į mokyklą, o metų gale išlydi ją baigusius. Mano pirmas didelis renginys, kurį vedžiau, buvo mokyklos paskutinis skambutis. Būtent nuo to renginio pajutau, kad noriu būti scenoje. Vėliau, nors studijavau tiksliuosius mokslus, visada dirbau dar ir renginių sektoriuje, profesionalus
renginių vedimas jau daugiau nei 15 metų yra mano ir hobis, ir pajamų šaltinis.
– Kokius renginius tau labiausiai patinka vesti? O gal yra tokių, kokius nepatinka? Sutiktum vesti bet kokį renginį, ar yra tokių, kuriems sakytum griežtą ne?
– Man patinka vesti renginius, kuriuose galiu būti savimi, kur nereikia būti visai kitokiu, nei esu iš tiesų. Manau, kad tada galiu duoti daugiau. Tada ne tik pats tikiu tuo, ką darau ir kalbu, bet ir žmonės tuo tiki. Apskritai auditorija labai jaučia tikrumą. Šiuo metu netgi pastebiu tendenciją, kad samdydami vedėją bet kokiam renginiui užsakovai mieliau renkasi autentiką, tikrą žmogų ir personalizuotą programą nei kažkokį sintetinį standartą. Man tai labai svarbu – nenoriu scenoje apsimesti tuo, kuo nesu.
– Kokį įdomiausią renginį iki šiol yra tekę vesti? Gal buvo kažkokių įsimintiniausių akimirkų, ar nutikusių kuriozų?
– Visi renginiai turi savo istoriją ir sunku kažką išskirti, bet vienas įsimintiniausių buvo konferencija, kurioje galvojau, kad didžiausias iššūkis bus kalbinti tuo metu pirmiesiems Prezidento rinkimams besiruošiantį dabartinį Prezidentą Gitaną Nausėdą. Bet renginio metu išėjęs į sceną supratau, kad iššūkių bus ir didesnių. Scenoje susitikus su buvusiu krepšininku Robertu Javtoku supratau, kad sėdint ant tokių pat fotelių mūsų ūgių skirtumas atrodo gal metras. Todėl teko ekspromtu ieškoti sprendimo – nusprendžiau apsukti fotelį ir atsisėdau ant jo atlošo, kad bent mūsų akys būtų panašiame lygyje. Manau, tokios situacijos ir yra geras priminimas, kad scenoje ne viską suplanuosi – kartais tiesiog turi greitai sureaguoti ir žvelgti į kuriozines situacijas su šypsena.
– Kaip manai, kiek renginio sėkmės priklauso nuo vedėjo? Kokias savybes jis turi turėti?
– Esu įsitikinęs, kad kiekvienas renginys turi turėti savo vedėją. Manau, kad net ir labai geras vedėjas negali tikti kiekvienam renginiui. Renginys yra kaip gyvas organizmas – jam reikia rasti žmogų, kuris atliks savo vaidmenį, kažko pridės, bet neužgoš paties renginio ir sustiprins geriausias jo vietas. Vedėjas turi jausti auditoriją, tempą, suprasti, kas vyksta ne tik scenoje, bet ir aplink ją.
– Geru vedėju būti išmokstama, ar tai labiau įgimtas talentas ir charizma?
– Manau, kad tai abiejų dedamųjų kombinacija. Tu turi gerai jaustis scenoje, turi norėti ten būti, reikia talento ar charizmos, kad kalbant scenoje žmonės tavimi tikėtų. Bet kartu turi išmokti stebėti ir jausti visas renginio detales. Manau, tai labai svarbu viso renginio sėkmei. Negali būti individualus veikėjas renginyje – esi jo dalis ir turi ja likti iki pat pabaigos. Net kai tuo metu nesi scenoje, turi žinoti, kas vyksta tuo metu ir kas vyks toliau.
– Kaip pats tobulini savo renginių vedimo įgūdžius, jei tai darai?
– Stengiuosi nuodugniai viską skaityti prieš renginį, įsiminti detales ir suprasti ne tik savo tekstą ar scenarijų, bet ir patį renginį. Kuo daugiau žinai, tuo lengviau scenoje reaguoti į įvairias situacijas. Manau, kad būtent pasiruošimas suteikia laisvę improvizuoti. Po renginio visada darau refleksiją, sudedu akcentus sau, kas pasiteisino, o kas galėjo būti kitaip ir ką reikia turėti omenyje ateičiai.
– Kas, tavo akimis, yra geriausi renginių vedėjai – iš ko galbūt mokaisi?
– Neabejotinai viena geriausių yra Gabrielė Martirosian. Ji nuostabiai veda renginius ir labai gerai reaguoja į įvairias situacijas. Manau, kad iš jos gali mokytis daugelis. Ir man labai svarbu tai, kad sutikus ją užkulisiuose ji yra tokia pati profesionali ir maloni. Man atrodo, tikras profesionalumas pasimato ne tik tada, kai įsijungia kameros ar užlipi ant scenos.
– Kaip ruošiesi renginių vedimui, gal turi kažkokių savo ritualų?
– Turiu turėti laiko sau. Man svarbu ramiai susiruošti, atvykti į renginį anksčiau, prisijaukinti aplinką, sceną, suprasti, kas ir kur vyksta. Tada spėju ir „išsijaudinti“, ir apsiprasti, o kai ateina laikas lipti į sceną, jau būnu pasiruošęs.
– Ar jau pradėjai ruoštis Lietuvos įtakingiausiųjų vedimui? Kaip tai darai?
– Neištvėriau – jau pradėjau žiūrėti, atsisukinėti ir analizuoti praėjusių metų renginio įrašą. Buvau maloniai nustebintas kolegės Sandros Šalčės debiutu – ji buvo puiki ir tikrai neatsiliko nuo kartu renginį vedusių scenos kolegų. Pasiruošimui tikrai skirsiu daugiau laiko. Labai laukiu susitikimo su režisiere – įdomu suprasti, koks numatytas mano vaidmuo, kaip bus sudėliotas visas renginys ir kas mūsų laukia šiais metais. Tiesioginis eteris man bus nauja patirtis, todėl noriu ateiti į jį maksimaliai pasiruošęs.
Naujienų portalas „Delfi“ „Lietuvos įtakingiausiųjų“ sąrašus šiemet skelbs jau 12-ą kartą. Sudarant šiuos reitingus remiamasi skirtingais tyrimais – visuomenės nuomonę aiškinasi tyrimų agentūra „Spinter“, elito atstovų – žurnalas „Reitingai“. Nuo 2025-ųjų metų pirmą kartą skelbiamas ir apibendrintas reitingas, sudarytas pagal specialiai sukurtą metodiką.
Tradiciškai skelbiami įtakingiausiųjų sąrašai 7 grupėse: politikų, verslininkų ir ekonomistų, tarnautojų arba pareigūnų, visuomenininkų, žiniasklaidos, sporto bei pramogų pasaulio atstovų.
Iškilminga Lietuvos įtakingiausiųjų apdovanojimų ceremonijos transliacija – spalio 1 d., ketvirtadienį, 19 val. per „Delfi TV“ ir naujienų portale „Delfi“.