Na, o vakarop didysis veiksmas persikėlė į Didžiąją renesansinę menę. Čia viešint kviestiniams svečiams iškilmingai atidaryta tarptautinė paroda „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“.
Į atidarymą atvyko išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Seimo Maršalka Marek Kuchciński, kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, politikas Emanuelis Zingeris ir kiti garbūs svečiai.
Valdovų rūmuose pristatyta paroda „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“
Paveikslas „Liublino unija“
Minint 450 metų, kai Lietuvos ir Lenkijos bajorai sudarė Liublino uniją, sukūrusią unikalią Europoje valstybę – Abiejų Tautų Respubliką, Valdovų rūmų muziejų pasiekė kelios dešimtys XVII–XX a. istorinės tematikos meno kūrinių iš Lenkijos.
Tarp jų – ir šis įspūdingas, savo matmenimis (3 x 5 m), menine įtaiga, simbolinėmis prasmėmis bei pavaizduotų istorinių personažų gausa išsiskiriantis garsaus lenkų dailininko Jano Mateikos (Jan Matejko, 1838–1893) paveikslas „Liublino unija“.
„Drauge su Liublino muziejumi rengdami ir pristatydami Liublino uniją kaip esminį įvykį Lietuvos valstybingumo raidoje, kartu norime atskleisti istorines Lietuvos ir Lenkijos politikos bei kultūros jungtis ir glaudžius, šimtmečius besiklostančius šių dviejų valstybių ir tautų ryšius.
1569 m. pasirašyta sutartis pakeitė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės santykius, sukūrė dviejų valstybių konfederaciją, tačiau nepanaikino jų abiejų valstybingumo ženklų ir svarbiausių to meto visuomenės politinio tapatumo atributų.
Unija leido veiksmingai atsispirti Maskvos agresijai ir ilgainiui tapo Lietuvos įrankiu saugant savo valstybinį savarankiškumą. Šis susitarimas yra gyvybinga lietuvių ir lenkų tautas siejanti tradicija, viena svarbių pasipriešinimo nelaisvės metais idėjų, taip pat neišsemiama diskusijų versmė istorikams bei įkvėpimo šaltinis menininkams.
Tarp jų išskirtinę vietą užima monumentali genealaus dailininko ir istorijos filosofo Jano Mateikos drobė“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Tarptautinėje parodoje iš viso bus rodomos šešios dešimtys XVII–XX a. istorinės tematikos meno kūrinių, plačiau pristatančių Liublino miestą, garsų tiek 1569 m. liepos 1 d. pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos unija, tiek įstabia architektūra, kitu meniniu paveldu ir su Lietuvos istorija susijusiais paminklais. Tačiau pagrindinis parodos akcentas – antrą kartą Lietuvoje eksponuojamas J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“.
Ši istorinė drobė, nutapyta 1869-aisiais, minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą. Monumentaliame paveiksle vaizduojamas baigiamasis Liublino seimo etapas – unijos priesaika renesansinėje Liublino pilies menėje.
Ypatingas dėmesys sutelktas į Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1544/1548–1572), unijos iniciatorių ir rėmėją. J. Mateikos paveiksle meistriškai atskleidžiami istorinės savimonės ir tapatybės akcentai, aktualūs ir reikšmingi iki šių dienų.
Iki Antrojo pasaulinio karo paveikslas „Liublino unija“ buvo saugomas Lvovo Liubomirskių muziejuje (Ukraina), karo metais išvežtas į Visničių, vėliau – į Žemutinę Sileziją (Lenkija). 1945 m. kūrinys perkeltas į Varšuvos nacionalinį muziejų, o nuo 1957 m. nuolat eksponuojamas Liublino muziejuje.
2009-aisiais, minint Liublino unijos 440 metų sukaktį, šis paveikslas, kaip svarbus parodos „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“ akcentas, kartu su kitais garsaus lenkų dailininko darbais buvo rodomas Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje.
Minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną atidarytą parodą globoja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchciński) ir Lenkijos Respublikos Senato Maršalka Stanislavas Karčevskis (Stanisław Karczewski).
Užbaigiant programą Didžiajame Valdovų rūmų kieme tautiečiai vieningai drauge su legendiniu berniukų ir jaunuolių choru „Ąžuoliukas“ buvo pakviesti užtraukti „Tautišką giesmę“.