Pokalbio metu su sutelktinio investavimo platformos „Profitus“ rinkodaros vadove Migle Grybiniene jis palietė ir asmenines temas – finansus šeimoje, vertybes bei tai, kaip laikui bėgant keitėsi jo santykis su pinigais.
Apie pirmuosius bandymus užsidirbti verslininkas prakalbo prisimindamas dar vaikystę. Tuomet, anot jo, finansinė motyvacija gimė iš paprasto noro gyventi kitaip nei iki tol.
„Aš augau ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Buvau pasakęs sau, kad taip nenoriu gyventi ir nenoriu, jog mano vaikai taip gyventų. Tas pažadas sau buvo ne tiek sąmoningas, kaip dabar, žvelgdamas atgal, galvoju – gal tai buvo pasąmonėje. Šiandien jau sunku pasakyti, nes mes savo atsiminimus vis perrašom, bet tas jausmas tikrai buvo. Iš principo buvo noras gyventi geriau, nei aš augau, ir kad mano vaikai augtų geriau“, – tinklalaidėje pripažino D. Bunkus.
Vėliau sekė spartus finansinis šuolis – pirmasis milijonas pasiektas dar labai jauname amžiuje – vos 23–24 metų. Vis dėlto pats verslininkas sako savo sėkmės istorijos neidealizuojantis ir pabrėžia, kad didelę įtaką turėjo aplinka bei sutikti žmonės.
„Taip ir gavosi. Atsirado draugai, kurie buvo už mane vyresni, baigę mokslus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jie jau prekiavo akcijomis, dalyvavo aukcionuose, suprato ekonomiką, investavimą. Aš buvau tame rate ir labai greitai iš jų mokiausi“, – pasakojo verslininkas.
Vis dėlto finansinė sėkmė neapsiėjo be skaudžių pamokų. D. Bunkus neslepia, kad vienas sprendimas jam kainavo milijonus ir tapo vienu stipriausių sukrėtimų.
„Buvo Dubajaus nekilnojamojo turto krizė. 2008-ieji. Buvau investavęs į vieną projektą. Atrodė, kad viskas tik kyla, bet aš buvau visiškai bukas, nors tuo metu ir maniau, kad esu labai protingas. Ir, tarp kitko, jei būčiau viską pardavęs, šiandien sėdėčiau kaip guru ant kalno ir mokyčiau visus, kaip reikia gyventi“, – juokėsi jis.
Tačiau baigtis buvo kur kas liūdnesnė. Verslininkas prisipažino su šiuo projektu patyręs 3 mln. nuostolį.
„Tada nusirašiau tris milijonus. Ir, ačiū Dievui, savų pinigų, ne skolintų. Iš tų trijų milijonų arabai grąžino gal 43 tūkstančius dolerių, man atrodo, tik tiek, nes visa kita dingo sutarties žvaigždutėse: baudos, netesybos, sąlygos. Tai buvo ne smulkmena, tai buvo visi mano pinigai“, – pasakojo D. Bunkus.