„Nuo pat pirmos dienos, kai tik įkūrėme parduotuvę, susidūrėme su padidintu dėmesiu. Tačiau greitai supratome, kad turime nekreipti dėmesio į apkalbas ir koncentruotis į verslą. Per šešerius veiklos metus pripratome ir prie to, kad po kiekvieno anoniminio skundo įmonė yra tikrinama įvairių institucijų. Bet į tai jau reaguojame be emocijų, tiesiog stebimės žmonių noru kenkti ir tuo mėgautis“, – sako Simona ir Mindaugas.
Pasklidus informacijai, jog per visus įmonei vadovavimo metus S. Lipnė administracine tvarka buvo bausta dvidešimt kartų, daugiausia nuobaudų neva gavus dėl netinkamo elgesio su darbuotojais, „Simitri“ įkūrėjai pabrėžia, kad skundus pateikinėjo vienintelė darbuotoja – viena iš įtariamųjų, jog prieš kelerius metus savinosi įmonės pinigus:
„Į dvidešimt administracinių nuobaudų įsiskaičiuoja net ir menkiausi įmonės pažeidimai: netinkami produkto aprašymai internete, produkto aprašymo lietuvių kalba nebuvimas – su tokiais pažeidimais bent kartą susiduria kone kiekvienas verslas. Buvo keista sužinoti, kad neišklausius abiejų pusių, tik patikėjus mūsų buvusios darbuotojos teiginiais, darbo ginčų komisija nusprendė, kad neva buvo naudojamas psichologinis smurtas prieš darbuotoją. Galime viešai teigti, jog su kolegomis sutariame puikiai, ir nė vienas niekada nesiskundė netinkamu elgesiu su jais. Darbuotojai čia jaučiasi komfortiškai“, – patikina didmenine ir mažmenine prekyba, bei prekių eksportu užsiimantys Lipniai.
Mantas Vaitiekūnas – apie vaidmenis, kurių gailisi ir pikantiškus vaizdelius namuose
Prisipažino savinusios pinigus
Įmonės reputaciją teisme nutarę ginti Simona ir Mindaugas pirmąsyk nuosekliai pasakoja istoriją, kodėl, jų manymu, šeima pelnė buvusios darbuotojos priešišką nusistatymą.
Susiję straipsniai
„Su mūsų įmone besiginčijanti buvusi darbuotoja buvo priimta dirbti į vieną iš tinklo „Simitri“ padalinių, su dar keliomis kolegėmis. Galiausiai vienai išėjus iš darbo netrukus iš jos sulaukėme skambučio su prisipažinimu, jog imdavo iš kasos pinigus – prabilus sąžinei norėjo atlyginti nuostolius, ką ir padarė, bet pridūrė, jog pinigus savinosi kartu su likusiomis kolegėmis“, – pasakoja Lipniai.
Policijai pradėjus tyrimą, šeimos turimais duomenimis, antroji darbuotoja irgi prisipažino iš įmonės besisavinusi pinigus, o štai trečioji darbuotoja, su kuria dabar ir vyksta ginčai, pinigų savinimąsi visada neigė, ir prasidėjus tyrimui išėjo ilgų atostogų. „Likusios dvi darbuotojos užsiminė, jog bijojo pastarosios darbuotojos. Nieko stebėtino, nes kalbėti apie pinigų trūkumą pastaroji pas mus atvyko su vyru, kuris demonstratyviai, galimai siekiant mus įbauginti, apsivyniojo aplink kumščius tualetinį popierių ir visą laiką stovėjo šalia. Tai įamžino ir patalpas filmuojančios kameros.“
Pinigų pasisavinimą pripažinusios dvi darbuotojos papasakojo ir galimą schemą, kaip tai buvo daroma: už parduotas prekes oficialiai neįmušdavo grynųjų pinigų į kasą, neapskaitydavo prekių ir jas pardavinėjo klientams grynaisiais.
„Pirkėjai klastos neįtardavo, nes pirkimo čekis jiems buvo atspausdinamas, tik jame atsiskaitymo operacija būdavo atšaukta. Prieš uždarant parduotuvę, neapskaitytus pinigus darbuotojos tiesiog išsidalindavo – tokią galimą schemą sužinojome iš darbuotojų. Tai, anot darbuotojų, tęsėsi kelerius metus. Atlikus tyrimą nustatyta, jog nuostoliai galėjo siekti apie trisdešimt tūkstančių eurų. Pardavėjos pačios galimai nenutuokė, kokią sumą per tą laiką galėjo pasisavinti, todėl mes manome, jog antroji darbuotoja išvydusi skaičius, staiga parodymus pakeitė ir visgi neigė tai dariusi.
Iš pradžių bandėme susitarti gražiuoju, bet kategoriškai nesutikus, kreipėmės į teisėsaugą. Ir štai tada patys pasijautėme nusikaltėliais. VMI, FNTT ėmė tirti mūsų įmonę, kai antroji darbuotoja, kiek mums žinoma, staiga pasakė, kad mes patys liepėme vykdyti „juodąją“ buhalteriją – neva tuos pinigus iš kasos atiduodavo mums.
Taip netikėtai mums patiems reikėjo gintis. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius įvykdytą pinigų pasisavinimą, bet neradus, kas tai iš tiesų padarė. Nustebino ir policija, tiesiai šviesiai paklausdama, ar normalu mokėti darbuotojams tokį atlyginimą – neva, todėl taip ir atsitiko. Atsakiau, kad dirbti už tiek nevertėme“, – pakomentavo M. Lipnius.
Keršto planas?
Praėjus keleriems metams, praeityje turto pasisavinimu įtariama trečioji darbuotoja, po atostogų sugrįžo į vieną iš „Simitri“ parduotuvių dirbti toliau.
Simoną ir Mindaugą labiausiai nustebino tai, kad dar prieš pradedant darbą ji pradėjo rašyti teisinius raštus, o pačią pirmą darbo dieną jau skambino advokatui ir liepė Simonai bendrauti su jos atstovu.
„Pirmas kelias dienas gaudavome po kelis raštus per dieną. Bandėme sakyti, kad pas mus įmonėje nėra tokio formalaus bendravimo, kad viską galima išsiaiškinti, pasikalbėti gražiuoju. Tačiau mūsų pokalbiai buvo įrašyti ir panaudoti prieš mus, pateikti Darbo inspekcijai.
Vos po kelių darbo dienų buvusi darbuotoja ėmė rašyti skundus Darbo inspekcijai, kad neva su ja blogai elgiamės, kaltino mus psichologiniu smurtu ir kitais pažeidimais. Kiek mums yra žinoma, darbo metu pokalbiai buvo įrašinėjami, o tai ypač trikdė likusius kolegas, kėlė jiems įtampą ir stresą.
Surengėme buvusiai darbuotojai ir mokymus, tačiau mokymus ji taip pat vertino kaip psichologinį spaudimą, galiausiai pateikdama mums atleidimo iš darbo prašymą, dėl neva patiriamo psichologinio smurto. Prašyme buvo reikalavimas sumokėti dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją. Mes su tuo nesutikome ir atleidimo nepasirašėme, tačiau nuo tos dienos ji darbe nesirodė savaitę, ir mes ją atleidome už pravaikštas.
Buvusi darbuotoja kreipėsi į darbo ginčo komisiją, o ši, mūsų manymu, neįvertino mūsų argumentų dėl situacijos priešistorės, ir nustatė, kad mes prieš moterį naudojome psichologinį smurtą. Kadangi matome situaciją skirtingai, nutarėme kreiptis į teismą.
Darome prielaidą, kad ta moteris nuo pat pradžių savo veiksmus galimai organizavo taip, kad išprovokuotų kažkokį mūsų neva netinkamą elgesį, dėl kurio vėliau galėtų pasiskųsti ir pasipelnyti. Kartu su ja dirbusios tuometinės darbuotojos minėjo, kad ši neva tyčia nesistengdavo dirbti, ir galimai klientams sakydavo, jog prekių nėra – galbūt tam, kad nereikėtų jų užsakyti iš kitų mūsų parduotuvių.“
Lipniai neseniai sužinojo, kad Simonos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižto prieš tą pačią darbuotoją už tai, kad ši apie kilusią situaciją pasidalijo savo socialinių tinklų paskyroje.
„Vos po kelių dienų dėl šio ikiteisminio tyrimo mums parašė vieno portalo žurnalistas, prašydamas apie tai komentaro, nors ikiteisminio tyrimo duomenys nėra vieši – man buvo uždrausta kalbėti apie ikiteisminio tyrimo eigą. Labai nustebau, kad slapta informacija buvo nutekinta.
Svarbu paminėti, kad kiekvienas teisinis įvykis yra aprašomas kai kurių žurnalistų, nors mes patys žiniasklaidai apie teisminį procesą ir teisinius įvykius nepranešame. Manome, kad tai daroma sąmoningai, galimai net buvusios darbuotojos, kuri galimai informuoja kai kuriuos žiniasklaidos atstovus apie teisinius procesus, o pastarieji viską išviešina be mūsų platesnio paaiškinimo.
Tokiu būdu viešojoje erdvėje kuriamas neigiamas mūsų šeimos ir verslo įvaizdis, kuris kenkia ne tik vystomam prekių ženklui, bet ir mums patiems. Šiuo pranešimu nesiekiame kažko nubausti, pamokyti ar kažkam pakenkti, tik norime, kad ši istorija būtų išgirsta ir iš mūsų lūpų. O štai kodėl mums norima kenkti, priežasčių nežinome, tačiau keršto planui, regis, buvo ruošiamasi iš anksto, todėl savo ir „Simitri“ garbę ginsime toliau, teisybės ieškodami teisme,“ – tikina S.Lipnė.