Apie tai vyras prabilo socialiniuose tinkluose. Vilniaus centre jis gavo baudą už parkavimo pažeidimą. Įrašu jis sutiko pasidalyti ir su Lrytas.
„96 eurų bauda už parkavimo pažeidimą ir tik 7 dienos sumokėti! Sveiki atvykę į Vilnių, turbūt… Net šiaurės Anglijoje tokių baudų neskiria. Jei Lietuvoje gauni minimalų atlyginimą ir padarai tokią klaidą, kaip tikimasi, kad sugebėsi ją sumokėti?“ – svarstė Lietuvoje gyvenantis britas.
Jo įrašas netruko sulaukti didelio dėmesio – per trumpą laiką surinko apie 400 tūkst. peržiūrų ir sulaukė begalės komentarų.
V. Benkunskienė – apie netikėtai įsiplieskusius jausmus Vilniaus merui ir gyvenimą po padidinamuoju stiklu
Vis dėlto vėliau komentaruose vyras paaiškino, kad jo įrašas buvo sąmoningai provokuojantis.
„Būkime atviri – tas įrašas buvo sąmoningai provokuojantis. Ne todėl, kad pykčiau dėl 96 eurų, ir ne todėl, kad nesuprantu parkavimo taisyklių. Suprantu. Gavau baudą. Gyvenimas tęsiasi.
Susiję straipsniai
Man buvo įdomu visai kas kita: kaip greitai negatyvumas sukelia įsitraukimą. Ypač Lietuvoje.
Per mažiau nei 24 valandas šis įrašas pasiekė 350 000 žmonių. Kodėl? Nes kritika plinta greičiau nei kontekstas. Tai nėra būdinga tik vienai šaliai – tai žmogaus psichologija ir socialinių tinklų veikimo mechanika.
Daugelis komentarų pasakė akivaizdų dalyką: „Nesumokėjai už parkavimą – gavai baudą.“ Teisingai. Tai ir nebuvo sensacija. Esmė buvo proporcingumas ir diskusija. Kai kurie reagavo apgalvotai, net pasiūlė praktiškų patarimų apie galimybę kreiptis į teismą dėl baudos sumažinimo. Tai išties naudinga žmogui, kuris čia dar gana naujas.
Tačiau mane labiausiai žavi tai, kaip stipriai žmones traukia tono „policijavimas“, o ne idėjų nagrinėjimas. Negatyvumas kuria pagreitį – taip buvo visada.
Bauda man nesugadino dienos. Jei ką, ji finansavo įdomų socialinį eksperimentą.
O tiems, kurie reagavo konstruktyviai ir pasidalijo savo asmeninėmis patirtimis – ačiū“, – rašė jis.