Tiesa, kad viskas gali pakrypti bloga linkme, ji jautė nuo pat pirmų pažinties akimirkų.
„Aš nuo pat pirmų akimirkų, būdama su juo, atpažinau, kad jis nedoras žmogus ir man reikia jo saugotis. Bet aš buvau labai naivi ir labai gera asmenybė. Jis prie manęs priėjo su aukos pozicija ir man tiesiog buvo jo labai gaila. Pusę metų su juo bendravau iš gailesčio. Jo niekas nemyli, visi jį skriaudžia, jis nieko neturi, o man ateit ir pasakyt: „Ne, ir aš tavęs nenoriu.“ Aš nesugebėjau, nemokėjau brėžti ribų“, – A. Lebedenko laidoje „Tapk geresniu“ pasakojo ji.
Vis dėlto laikui bėgant situacija tik blogėjo – mergina įklimpo į priklausomybę, kuri, kaip pati sako, prasidėjo itin sunkiu gyvenimo laikotarpiu.
E. Puidokaitė-Atlanta – apie tai, kodėl paliko sceną, 4 piršlybas ir trankų sugrįžimą
„Po pusės metų aš tiesiog parsidaviau jam už narkotikus. Jis man dažnai siūlydavo, bet aš vis atsisakydavau. Bet vieną vakarą paėmiau kokaino, o tuo metu aš buvau labai labai gilioj depresijoj, išgyvenau daug dalykų – savo artimiausio žmogaus netektį, tėvų ligas, skyrybas, bankrotus... Labai daug dalykų. Aš buvau labai nelaiminga ir kokainas labai stipriai mane sukabino.“
Kitą rytą, pasak jos, atėjo skaudus suvokimas, kad gyvenimas krypsta pavojinga linkme.
Susiję straipsniai
„Sekantį rytą aš atsikėliau ir supratau, kad mano gyvenimas niekada nebus toks pats. Aš žinojau, kad dar ne šiandien, bet viskas, aš einu dugno link“, – pripažino ji.
Santykiuose netrūko ir fizinio bei psichologinio smurto. Vienas skaudžiausių prisiminimų – pirmoji jų kelionė, kurios metu ji patyrė smurtą.
„Laikui bėgant, tas žmogus įsidrąsino mane papurtyti, pastumti, pravardžiuoti, aprėkti, pažeminti. Mes išskridome į pirmąją kelionę – Afriką. Tada buvo pirmas kartas, kai aš pasakiau, kad aš nenoriu ir nelįsk prie manęs, pirmą kartą pasakiau, kad man nepatinka. Tada aš šešis kartus gavau į galvą, kol apsvaigau, o žmogus vis tiek pasiėmė, ką norėjo“, – atvirai dalijosi ji.
Nors viduje jautėsi palūžusi, tuo metu ji nesiryžo kreiptis pagalbos – stabdė baimė ir gėda.
„Niekas nematė, niekas nežinojo. Aš bijojau jo. Man gėda buvo. Aš taip savęs nekenčiau tuos 4–5 mėnesius, nes aš žinojau ir po šiai dienai žinau, ko aš noriu iš gyvenimo ir aš ne to norėjau“, – pripažino ji.
Vis dėlto vienu metu ji suprato, kad taip tęstis nebegali ir ryžosi pokyčiams.
„Man truputį prireikė laiko, pripažinti, kad dabar man reikia priiminėti labai sunkius ir baisius sprendimus, jog keistųsi viskas, nes aš prarandu tiesiog save“, – sakė ji.
Pasak S. Jakulevičiūtės, ištrūkti iš destruktyvių santykių padėjo specialistai.
„Aš pabėgau su savo terapeutės pagalba, man ji pasakė, kaip ką daryti, ką sakyti... Bėgau, kuo greičiau, kad nepasivytų ir nepasivijo“, – prisiminė modelis.
Šiandien ji sako norinti apie savo patirtį kalbėti viešai tam, kad padrąsintų kitas moteris.
„Man truputį sunku į tai atsakyti, nes aš labai myliu save tokią, kokia esu dabar. Turbūt niekada gyvenime nepatikau sau taip kaip dabar. Manau, kad būčiau paskambinus ir paprašius pagalbos, kodėl dabar kalbu apie tai viešai, nes noriu parodyti moterims, kad visą laiką yra pabėgimo planas“, – pabrėžė ji.
Visą pokalbį pamatyti galite čia: