„Šįkart Velykos – be didelio šurmulio, dainų ir šokių. Šiemet namuose daugiau tylos, artumo. Prie stalo sėdame su tėvais, bent akimirkai pamirštame rūpesčius, džiaugiamės turėdami vieni kitus. Tiesiog būname čia ir dabar.
Tik šiemet kukliau – be didžiulio artimųjų rato, muzikos ir šokių. Taip, prisipažinsiu, kad jaučiuosi itin keistai, bet aplinkybių kartais nepasirinksi“, – atvirauja Deivizo.
Vis dėlto, atlikėjo namuose tradicijos yra itin svarbios. Kaip ir kasmet, šeima dažo kiaušinius svogūnų lukštais, margina juos žolelėmis ir senais raštais, kuriuos Deividas prisimena dar iš vaikystės.
V. Mičiulienė – apie laimės nenešusį Stefutės vaidmenį, kitokią save ir netikėtą šio interviu priežastį
„Močiutė visada sakydavo, kad svogūnų lukštų raštai – gražiausi, nes kiekvienas margutis išeina vis kitoks, kaip ir žmogus,“ – šypteli atlikėjas.
Šeimoje Velykų rytas prasideda šventiniais pusryčiais, margučių daužymu ir arbatos puodeliu. Po valgio šeima išeina pasivaikščioti į gamtą, – taip jau ne vienerius metus Deividas su tėvais Aušra ir Sergejumi pasitinka pavasarį.
Susiję straipsniai
„Šiemet gamta mums yra itin svarbi. Mano tėvų namai – šalia miško, todėl ten atrandame ramybę. Atrodo, gamtoje ir pokalbiai kitokie. Paprastesni, jaukesni, gilesni...“ – sako dainininkas.
Nors šiemet Velykos be garsaus juoko, Deivizo namuose tvyro šiluma ir jaukumas. Atlikėjas tiki – Velykų esmė ne triukšme, o bendrume ir dėkingume, kad turime vieni kitus.