Apie tai, kas nutiko jis papasakojo socialiniuose tinkluose. Įrašu E. Žičkus sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo Lrytas skaitytojais.
„Avarija. Stiprus smūgis, didelis šokas ir Dievo pagalba...
Kitaip šios istorijos ir nepavadinsi. Šiandien iš Sidnėjaus atskridau į Melburną. Šis pasitiko lietumi ir vėsiu oru – normaliu vėlyvą rudenį (Australijoje dabar būtent šis sezonas).
Krepšininkė K. Nacickaitė – apie skandalą su R. Javtoku ir per dvi šalis padalintą šeimą
Istorinis, kultūrinis, pigesnis, su madingiau pasirėdžiusiais žmonėmis, bet man mažiau jaukus miestas už Sidnėjų. Toks kol kas pirmasis įspūdis.
Deja, pažintis su šiuo Australijos megapoliu prasidėjo vienu didžiausių šoku, kokį teko patirti per visą gyvenimą.
Susiję straipsniai
UBERIS (patogus visureigis) pasirodė greičiausias būdas pasiekti savo viešbutį. Prisisegtas diržas, didelis greitis (berods +100 km/h) ir aplink atsiveriantys nuostabūs vaizdai. Pusiaukelė... Kelios sekundės chaoso: stiprus smūgis, griausmas, sprogstančios oro pagalvės, dūmai, šauksmai, visur pažirę daiktai...
Kelios minutės autostrados viduryje praskriejo keisčiausiu įmanomu būdu – lyg lėtai, lyg labai greitai. Kažkodėl puoliau ieškoti sudaužytoje ir rūkstančioje mašinoje prarasto telefono, apibėgau abiejų automobilių keleivius. Bandžiau įkvėpti, pasitikrinau dantis, akinius.
Ko gero, kažką keisto kalbėjau. Iki šiol nuo smūgio skauda krūtinę, nors šokas jau atlėgo. O mintyse dėliojasi dėkingumo žodžiai Dievui ir padėka žmogiškumui. Ten, esančiam aukščiau, už tai, kad viskas baigėsi laimingai, nes avarija įvyko ant viaduko, o pro šalį važiavusiai moteriai dėkoju už tai, jog ne tik sustojo, bet ir po visko nuvežė į viešbutį, kuris jai buvo kone valanda kelio į šoną.
Dabar net keistai jaučiuosi, kad įgrūdau jai į rankas 50 dolerių kaip padėką (gal mažai, o gal išvis beprasmiška už tai, ką kiekvienas turėtume padaryti – ištiesti pagalbos ranką nelaimės ištiktam).
Žodžiu, gyvenimas yra gražus visomis įmanomomis prasmėmis, kasdien, čia ir dabar. O šios istorijos moralas yra labai paprastas – visada būkime prisisegę diržus, už vairo elkimės atsakingai, turėkime draudimą (jei Dievas tą akimirką turės rimtesnių reikalų) ir tiesiog būkime žmonėmis.
Linkėjimai visiems iš Australijos!
P.S. – labai tikiuosi, kad UBER'is bent jau nuskaičiuotus už „kelionę“ 90 dolerių grąžins