Mažylis pasaulį išvydo ypatingą dieną – per 39-ąjį tėčio gimtadienį, gegužės 22-ąją.
„Nusakyti ką jaučiu yra neįmanoma“, – emocijų neslepia S. Maslobojevas.
Visą nėštumą pirmagimio besilaukusią būsimą mamą prižiūrėjo gydytoja Jūratė Žmuidzinaitė, kuri priėmė ir gimdymą. Iškart po virkštelės nukirpimo Vilniaus gimdymo namų akušerės surinko pačią virkštelę, joje bei placentoje likusį kraują ir supakavo į specialų rinkinį.
Mantas Wizard – apie meilę ir tai, ką pasiimtų į negyvenamą salą
Šią paslaugą naujieji tėveliai buvo iš anksto užsisakę ląstelių banke – tokie mėginiai renkami siekiant išsaugoti virkštelės kamienines ląsteles. Specialistų teigimu, jos taikomos gydant įvairias kraujodaros, autoimunines ir kitas sunkias ligas.
„Virkštelės kamieninių ląstelių saugojimas tampa vis dažnesniu tėvų pasirinkimu, norint iš anksto pasirūpinti galimais sveikatos iššūkiais. Vaikui šios ląstelės tinka 100 proc., todėl mums tai pasirodė itin svarbu. Atsakingai ruošėmės vaikelio atėjimui – „Placenta“ banko „Santa“ klinikoje abu atlikome genetinius tyrimus sau, o genetiniai tyrimai iš virkštelės kraujo bus atlikti ir mūsų mažyliui, siekiant kuo visapusiškiau pasirūpinti jo sveikata. Stengėmės apie tai pagalvoti dar prieš vaikelio gimimą. O šią akimirką tiesiog džiaugiamės – Santa man padovanojo neįkainojamą dovaną“, – sako S. Maslobojevas.
Susiję straipsniai
Ląstelių banko ir genetinių tyrimų įmonės „Placenta“ bei „Santa“ klinikos įkūrėjas Ainis Zoruba teigia, kad kamieninės ląstelės vertinamos dėl gebėjimo dalyvauti organizmo audinių atsinaujinimo procesuose, todėl jų panaudojimo galimybės medicinoje nuolat plečiasi. Anot jo, tam tikrais atvejais saugomos virkštelės kraujo ar audinio kamieninės ląstelės gali būti tinkamos ne tik pačiam vaikui, bet ir biologiškai artimiems šeimos nariams – broliams, seserims, tėvams, o rečiau ir kitiems giminaičiams, jei sutampa transplantacijai reikalingi rodikliai.
„Būtent todėl dalis šeimų vienintelį kartą gyvenime pasitaikančią galimybę išsaugoti virkštelės kamienines ląsteles vertina kaip ilgalaikį sprendimą, galintį turėti reikšmės visos šeimos sveikatai“, – pastebi ląstelių banko „Placenta“, saugančio ląsteles specializuotoje saugykloje Šveicarijoje, įkūrėjas.
Pasak A. Zorubos, anksčiau ir apie genetinius tyrimus šeimos dažniausiai susimąstydavo tik susidūrusios su sveikatos problemomis, tačiau šiandien visuomenė tampa vis labiau sąmoninga ir prevenciniais genetiniais tyrimais bei savo vaikų kamieninių ląstelių išsaugojimu rūpinasi iš anksto.
„Žmonės nori daugiau žinoti apie savo sveikatą ir sprendimus priimti remdamiesi mokslu. Prevencinė medicina tampa šeimos sveikatos kultūros dalimi“, – sako A. Zoruba.
Sergejus ir Santa tikina, kad „Placenta“ įmonės „Santa“ klinikoje lankysis dar ne kartą, nes joje rūpinamasi ne tik nėščiųjų, bet ir visos šeimos sveikata – nuo genetinių tyrimų ir nėštumo priežiūros iki individualizuotų prevencinių sprendimų įvairiais gyvenimo etapais – nuo gimimo iki sveiko ilgaamžiškumo.
Pora pasidalijo ir kokį vardą išrinko sūnui. Mažylis bus vadinamas Radan Aleksandru Maslobojevu. Aleksandro vardas skirtas Santos seneliui iš tėčio pusės. Su šviesaus atminimo vyru susiję vieni šilčiausių jos vaikystės prisiminimų.
„Senelis virtuvėje buvo sumeistravęs man sūpynes, kad galėčiau suptis net neišeidama iš namų. Turbūt nė nereikia pasakoti, kokie buvo stiprūs mūsų jausmai…“, – sako Santa.
Tuo tarpu džiaugsmą, šviesą dovanojančio Radan vardo idėja – Sergejaus sumanymas. Įdomu tai, kad naujagimio vardas pratęsė savotišką šeimos tradiciją: visi Sergejui ypač brangūs vaikų vardai prasideda tomis pačiomis raidėmis „Ra“. Iš ankstesnės santuokos kovotojas augina vaikus Ramirą, Raoną ir Rają, o dabar prie jų prisijungė ir mažasis Radanas. Anot jo, tai – ne atsitiktinumas, o jautrus simbolis apie vienybę ir ryšį tarp visų vaikų.
Apie tėvystę S. Maslobojevas ne kartą yra kalbėjęs itin atvirai. Sportininkas yra prisipažinęs, kad būtent vaikai pakeitė jo požiūrį į gyvenimą ir privertė naujai suprasti atsakomybę.
„Vaikai išmoko mane mylėti kitaip. Su jais supranti, kad atsiranda kažkas svarbiau už tave patį. Jie verčia augti, būti geresniu žmogumi ir kiekvieną dieną savęs paklausti, kokį pavyzdį rodai“, – yra sakęs S. Maslobojevas.
Kol kas naujieji tėvai sako norintys tiesiog išgyventi pirmąsias akimirkas kartu – be skubėjimo, mėgaujantis pirmosiomis dienomis su sūnumi.