Jis iki šiol nepraleidžia svarbiausių rungtynių net ir tuomet, kai lieka vos kelios minutės iki koncerto, o namuose turi sukaupęs įspūdingą pasaulio futbolo čempionatų kamuolių kolekciją.
Be to, kad pamatytų svarbiausias šių metų turnyro kovas ir palaikytų Brazilijos bei Anglijos rinktines, jis ketina keltis net naktį!
„Aš tikrai galiu atsikelti. O ypač – vasarą, kai kartais tinginiauji“, – sako jis.
G. Kvietkauskas – apie skaudžias pamokas, vaikų auklėjimą ir tai, ką draudžia žmona
Kad pamatytų svarbiausias rungtynes, kartą net bėgo iš namų
Marijaus meilė futbolui užgimė dar vaikystėje. Jis puikiai prisimena, kaip Argentinoje vykusį 1978 metų pasaulio futbolo čempionatą stebėjo jo tėtis, o pats prie šio sporto gerbėjų gretų prisijungė kiek vėliau, 1982-aisiais.
Susiję straipsniai
„Man įspūdį paliko didelės tribūnos, garsūs komentatoriai ir čempionato simbolis – didelis besišypsantis apelsinas, apsirengęs kaip futbolininkas. Pamenu, kažkas man netgi parvežė to simbolio lipduką, kurį užsiklijavau ant pianino. Jis ten tebekabo po šiai dienai“, – pasakoja jis.
Nuo 1978-ųjų čempionato – kadangi ir pats tuo metu buvo pramokęs spardyti kamuolį – futbolas M. Mikutavičiui tapo labai svarbus. Kartu su draugais kieme jis ne tik bandydavo atkartoti garsiausių futbolininkų judesius, bet ir pildė sąsiuvinį su populiariausių žaidėjų vardais.
„Prisimenu, kad dėl prastų mokslo rezultatų, 1986-ųjų pasaulio futbolo čempionato tėtis man nė neleido žiūrėti. Aš praktiškai pabėgau iš namų, kad rungtynes galėčiau stebėti pas draugus. Pasaulio čempionatai man iki šiol yra tarsi futbolo creme de la creme“, – sako dainininkas.
Šių metų pasaulio čempionate ketino apsilankyti ir pats
2026 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatas pirmą kartą istorijoje vyks net trijose Šiaurės Amerikos šalyse: JAV, Kanadoje ir Meksikoje. O toks formatas, anot M. Mikutavičiaus, sirgaliams gali būti netgi dar įdomesnis.
„Pats esu buvęs Europos futbolo čempionate, kuris vyko Austrijoje ir Šveicarijoje. Aplankėme abi šalis – man patiko, kad turėjome galimybę ir pakeliauti. O kitiems sirgaliams tai padeda atstumus sumažinti – galima pasirinkti, kur tau arčiau vykti pagal kišenę. Toks formatas leidžia pajusti, koks globalus yra pasaulis, ko labai nekenčia Trumpas“, – sako M. Mikutavičius.
Dainininkas taip pat pasakoja svarstęs šių metų čempionate apsilankyti ir gyvai.
„Esu aplankęs nemažai čempionatų, tačiau niekada nesu to patyręs Amerikoje, kurioje jis vyko prieš daugiau nei 30 metų. Buvo įdomu patikrinti, koks ten vibe’as“, – atvirauja Marijus, bet patikslina, kad galiausiai vasaros planus teko pakeisti.
Svarbiausių rungtynių nesutrukdo stebėti net ir koncertai
Kad ir kur bebūtų, M. Mikutavičius visuomet randa išeitį pamatyti svarbiausias futbolo rungtynes. Taip nutiko ir praėjusį savaitgalį, kai vyko UEFA Čempionų lygos finalas, kuriame žaidė jo mylima „Arsenal“ komanda.
Stebėti rungtynių Marijui nesutrukdė net ir faktas, kad visa tai vyko belaukiant savo paties koncerto!
„Mano komandai pralaimėjus, turėjau siaubingą emocinė duobę. Tiesą sakant, net pamiršau, kur esu. Galvojau, po galais – man sunku dabar eiti linksminti žmones! Norėjau tik keiktis. Bet galiausiai, manau, padarėme tikrai puikų koncertą. O ir tokių situacijų tikrai pasitaiko. Ne tik koncertuose, bet ir, pavyzdžiui, kelionėse. Tuomet ieškau radijo transliacijų ar bet kokių kitų galimybių sužinoti, kas vyksta aikštelėje“, – sako jis.
Marijus pastebi, kad svarbiausios futbolo rungtynės įtraukia net ir tuos, kurie įprastai šiuo sportu nesidomi. Būtent taip nutiko praėjusią savaitę prieš koncertą, kai prie futbolą stebinčio M. Mikutavičiaus prisijungė grupės merginos.
„Manau, kad tokiomis akimirkomis žmonės pradeda suvokti tokio įvykio kainą ir natūraliai negali atsitraukti nuo įtampos, kurią kuria dėl aukso medalių ir taurių kovojantys vyrai. Tai negali nežavėti, nes matai aukščiausio kalibro žaidėjus, kurie, galbūt, kaunasi vieninteliame tokiame savo mūšyje – kitos progos gali ir nebūti. Futbolas – tai drama, įtampa, komedija ir tragedija viename“, – teigia M. Mikutavičius.
Marijaus namuose – įspūdinga kamuolių kolekcija
Ne visi žino, tačiau M. Mikutavičius yra ir pasaulio futbolo čempionatų kamuolių kolekcionierius! Tiesa, pastaruoju metu jis pripažįsta savo kolekciją kiek apleidęs.
„Galbūt surinkau visus kamuolius, kuriuos norėjau. Lįsti giliau būtų sunku, nes tų kamuolių modifikacijų yra labai daug. Be to, kamuoliams reikia ir vietos namuose, ir laiko paieškoms. Bet vis dar turiu pasilikęs gal 23 pasaulio futbolo čempionato kamuolius.
Tai nereiškia, kad jie buvo spardomi aikštelėje, nes tokius gauti beprotiškai sunku, bet jie buvo pagaminti kartu su kitais pasaulio futbolo čempionatams skirtais kamuoliais“, – sako M. Mikutavičius.
Kaip pasakoja dainininkas, neretai kolekcionierius tokie kamuoliai pasiekia per žaidėjus ar teisėjus.
„Mano aistrą futbolui pažadinusio 1982-ųjų pasaulio čempionato kamuolį mačiau pardavinėjamą „Ebay“. Jis priklausė teisėjui, kuris teisėjavo tų metų čempionate. Jam numirus, jo šeima ėmė pardavinėti visus jo daiktus, ir pasaulio futbolo čempionato kamuolys buvo vienas iš jų.
Tiesa, jis atrodė nekaip – matyt, kažkas jį dar padraskė jau kitoje futbolo aikštelėje. Nepaisant to, šio kamuolio kaina prieš daug metų siekė apie 20 tūkstančių eurų, o bėgant metams, kilo ir toliau. Nusprendžiau, kad tiek to – pirkite jį patys“, – juokiasi prisiminęs Marijus.
Net 23 kamuolių kolekcijai M. Mikutavičius savo namuose yra išskyręs spintą: „Bet, tiesa sakant, ji užima pusę kambario, ir į ją nebetelpa jokie kiti daiktai. Todėl kartais svarstau, ar nereikėtų kamuolių parduoti...“
Kas buvo kiečiausias „Prelegentuose“?
Anksčiau futbolą žaidė ir pats Marijus. O ypač gerai Lietuvoje buvo žinoma „Prelegentų“ komanda, kurios žaidėjais tapo žurnalistai ir kiti pramogų pasaulio atstovai. Vienas iš jų, anot Marijaus, drąsiai galėtų vadintis šios komandos siela.
„Ten buvo daug nuožmių vyrukų, įžūlių rėksnių. Tačiau man imponavo buvęs futbolininkas Girius Kalvaitis. Jis buvo ir yra vokiško mentaliteto žmogus, vertinantis discipliną, atsidavimą žaidimui – jį to išmokė Vokietija. Mūsų komandoje buvo ir laisvamanių, ir tokių vyrukų, kuriems piršto tarp dantų geriau nekišti. Bet Giriaus klausydavo visi, net ir didžiausi niekšeliai. Jis visiems buvo ir autoritetas, ir savotiškas treneris“, – sako M. Mikutavičius.
Nuo futbolo Marijus neatsiraukia net ir nustojęs jį žaisti pats – praėjusiais metais dainininkas tapo vienu iš sostinės klubo „Ataka“ savininkų. Tiesa, tokių pavyzdžių pastaruoju metu pasitaikė ir daugiau – pavyzdžiui, verslininkas Tadas Burgaila šiandien žinomas ir kaip didžiausias Vilniaus klubo „Žalgiris“ dalininkas.
Ar tai gali reikšti, kad situacija Lietuvos futbole pradeda keistis?
„Man ir pačiam tai kartais vis dar mįslė – bandau suvokti, ko aš čia ieškau. Taip pat bandau suprasti ir kitus, į futbolą dedančius milžiniškus pinigus. Juk būtų galima ir kitur investuoti, su mažiau skausmo... Lietuvos futbolo situacija sudėtinga – vis girdime apie tai, kad komandos atsiduria ant bankroto slenksčio.
Nebijokime pasakyti, kad Lietuvos futbole vis dar yra banditų, darančių nešvarius darbelius. Bet yra ir idėjinių žmonių, kurie nori mūsų futbolo kartelę pakelti. Kad galėtume pasigirti ne tik sugebėjimais krepšinio aikštelėje, bet kažką įrodytume ir futbolo aikštėje.
Galiausiai, tai juk numeris vienas sportas visame pasaulyje! Gaila, kad prie to niekaip neprisijungiame. Tačiau manau, kad kiekviena karta tikisi, jog bus kitaip“, – pokalbį baigia jis.