Fondo atstovai socialiniuose tinkluose pranešė, kad R. Petrauskui buvo nupirktas elektrostimuliacijos aparatas, taip pat finansuojamos kineziterapeuto paslaugos.
„Žurnalistas, krepšinio rungtynių komentatorius, istorikas, laidų vedėjas ir rašytojas Robertas Petrauskas šiandien išgyvena vieną didžiausių savo gyvenimo išbandymų – po patirto insulto jis kasdien atkakliai žengia sveikimo keliu.
Po insulto didžiausias dėmesys skiriamas kairės rankos funkcijos atkūrimui ir intensyviai neuroreabilitacijai. Roberto pasirinktas gydymo kelias – Vojtos metodika, padedanti smegenims iš naujo atkurti taisyklingus judėjimo modelius.
K. Liukaitytė – apie tai, kodėl paliko televiziją, vestuves ir ginklų kolekciją
Sveikimas vyksta lėtai, tačiau kiekvienas mažas žingsnis į priekį yra labai svarbus.
Džiaugiamės galėję prisidėti prie šios kovos – Roberto reabilitacijai nupirkome elektrostimuliacijos aparatą bei finansavome kineziterapeuto paslaugas. Bendra suteiktos pagalbos suma – 2 718 Eur.
Susiję straipsniai
Ši pagalba suteikta iš 2025 m. „Už pergalę gyventi“ koncerto metu surinktų lėšų.
Dėkojame visiems, kurie esate kartu. Linkime Robertui stiprybės, kantrybės ir kuo daugiau mažų pergalių. Tegul kiekviena jų veda vis arčiau didžiausios – sveikimo. Prisidėti prie mūsų fondo veiklų galite čia. Kartu galime daugiau“, – skelbiama fondo įraše.
Primename, kad apie patirtą insultą R. Petrauskas pirmą kartą viešai prabilo šių metų balandį – netrukus po savo gimtadienio.
Neseniai jis atvirai apie sveikatos išbandymus papasakojo ir „YouTube“ kanale „Ramintoja“ publikuotame pokalbyje su kunigu Algirdu Toliatu. Jame R. Petrauskas dalijosi mintimis apie tikėjimą, gyvenimo tempą ir tai, kaip liga pakeitė jo požiūrį į kasdienybę.
„Aš dabar žinau, ką reiškia gyventi lėtai. Aš gyju po ligos, laikau ją Dievo dovana ir aiškiai matau, kad po truputį lėtai sveikstu ir kylu į kalną, kuriame niekada nebūčiau atsidūręs, jei nebūčiau susirgęs.
Taigi, tas lėtai, man atrodo, yra tikrojo gyvenimo pajautimas. Mes esame įpratę gyventi greitai, staigiai, viskas čia ir dabar, noriu – turiu. Tad Dievo lėtai yra priminimas, kad, kai mes sulėtėjame, mes prie Dievo priartėjame“, – atvirai kalbėjo R. Petrauskas.
Vyras prisiminė ir pirmąsias akimirkas po insulto, gydytojų žodžius bei tuo metu išgyventus jausmus.
„Gydytojas man sakė: Robertai Petrauskai, jums išsiliejo į smegenis kraujas ir jums reikia surimtėti. Aš pradėjau mintyse galvoti – gal čia jau ir viskas? Bet kažkaip keistai nejaučiau baimės, nerimo, nieko tokio blogo. Po kelių dienų supratau, kad nejaučiau, nes turėjau daug meilės širdy. O meilė ir yra Dievas, aš jį pamačiau.
Jei būčiau nesusirgęs, gal būčiau jo ir nepamatęs.
Kitą dieną aš atsikeliu, esu visiškai paralyžiuotas ir nieko negaliu daryti – esu visai silpnas. Bet jaučiu meilę šalia savęs, jaučiu Dievą šalia savęs. Kažkuriuo metu supratau, kad aš ne tai, kad nebijau, bet jaučiuosi žiauriai galingas.
Atradimas mano buvo toks: mes norime būti stiprūs, valingi, mes viską galime, viską sugebame. Aš toks buvau. Bet staiga tu nieko nebegali. Staiga tu nebeturi nei galių, nei valios, bet per tave eina toks srautas, kuriame aš jaučiausi galingiausias, negu kada esu buvęs. Nepažeidžiamiausias. Manęs tuo metu neįmanoma buvo nugalėti. Galvojau: bet kaip čia gali būti? Aš guliu tokioje padėtyje, kurios man niekas nepavydėtų, bet esu galingiausias? O taip buvo dėl to, kad tuo metu Dievas priartėja. Jis yra arti“, – pasakojo R. Petrauskas.