Per Žolinę, nuo 16 val artimieji ir bendražygiai rinkosi atsisveikinti su D. Dubausku Laidojimo centre, Antakalnyje.
Ištarti paskutinį „sudie“ rinkosi artimieji, bendražygiai ir draugai. Rugpjūčio 16 dieną amžinojo poilsio D. Dubauskas atgulė Sudervės kapinėse.
„Lengvo vėjo Tau, Donce, kylant tais laiptais į viršų, tikiuosi dviračiams užkilimas suorganizuotas… jeigu ne, pasuk kaip visada – užnešim…“, – skelbė jo artimieji.
Susiję straipsniai
D.Dubauskas daugeliui vilniečių buvo puikiai pažįstamas veidas. Sostinės Senamiestyje buvo sunku jo nepastebėti – menininkas garsėjo ekstravagantiška apranga, cilindrais, platėjančiomis kelnėmis, išskirtiniais papuošalais, o per miestą dažnai važiuodavo neįprastu dviračiu, kurio priekinis ratas buvo gerokai didesnis už galinį.
Vyras prieš kelerius metus „Lietuvos ryto“ žurnalui „Stilius“ yra pasakojęs apie savo spalvingą gyvenimo būdą, kūrybą ir išskirtinio stiliaus pomėgį. Tuo metu jis tikino turintis Lietuvos bohemos vyro titulą.
Išskirtinis stilius D.Dubauskui patiko nuo paauglystės. Jis domėjosi indėnų kultūra, jos papročiais ir gyvenimo būdu. Ilgainiui dėl savo aprangos, tatuiruočių ir neįprastų papuošalų vyras net buvo pramintas Vilniaus indėnu.
Vėliau menininkas pasinėrė į stimpanko estetiką, kurios ištakos siekia karalienės Viktorijos epochą ir XIX amžiaus pabaigos išradimus.
„Iš esmės aš esu menininkas“, – 2022 metais žurnalui „Stilius“ sakė D.Dubauskas.
Begalinis noras būti originaliam lydėjo jį nuo vaikystės. D.Dubauskas pasakojo dar ketvirtoje klasėje kartu su bendraamžiais perdarinėjęs drabužius – platinęs ar siaurinęs kelnes, derinęs skirtingus audinius ir savo rankomis kūręs tai, ko negalėjo rasti parduotuvėse.
„Svarbiausia, kad būtų originalu“, – apie anuometinius eksperimentus su apranga pasakojo jis.
D.Dubauskui galimybė išsiskirti buvo ir saviraiškos būdas, padėjęs didinti pasitikėjimą savimi.