Savo įraše žurnalistė teigė mananti, kad dėl miesto atnaujinimo galima susitaikyti su laikinais nepatogumais, tačiau, jos vertinimu, problema atsiranda tuomet, kai užsitęsusių ar prastai valdomų darbų pasekmės verslui nėra deramai pripažįstamos.
Savo nuomonę ji išdėstė feisbuko paskyroje.
„Išraustoje Trakų gatvėje Vilniuje užsidaro batų parduotuvė, meras Benkunskas ryšio tarp amžinųjų remontų ir verslo patiriamų sunkumų ryšio nemato.
Manau, kad dėl didesnio gėrio kartais reikia pakentėti, bet nematyti, kad dėl prastai valdomų darbų miršta visa Vokiečių gatvė, šiurpinanti buvusiomis parduotuvėmis-vaiduokliais, o ir Trakų gatvė, į kurią maloniai apsipirkti ar ko atsigerti tikrai nebenueisi, yra ciniška. Nesu mero heiterė. Keletui jo iniciatyvų netgi papločiau.
Tačiau negaliu apkęsti cinikų, kurie niekada gyvenime nedirbo tam, kad kurtų biudžetą, ne tik jį realizuotų, tačiau trumparegiškai pučiasi prieš tuos, kurie kuria darbo vietas ir biudžetą.
Meras Benkunskas, jei randu teisingą informaciją visą gyvenimą dirbo ten, kur pinigai yra duotybė. Jei jis prastai dirba – atlyginimas nesumažėja. Tuo tarpu net samdyti privataus verslo darbuotojai gali labai aiškiai justi prasto savo darbo arba krizių pasekmes. Gali mažėti algos, etatai, premijos.
Tokiose vietose aktualiau skaičiuoti, ar prasmingos visokios reprezentacinės ir panašios išlaidos. Čia jau ne tiesiogiai apie Benkunską, bet ir apie jo kolegas Seime, tarybose, europarlamentuose, savivaldybėse ir panašiose vietose. Pažįstu odontologų, kurie privačių vizitų metu dovanų gauna kokią auksinę segę Seimo dėžutėje.
Susiję straipsniai
Mane pačią yra pasiekę Seimo, savivaldybių puodeliai, saldainiai ir kiti šlamštai, nes jie kažkam atrodo nemokami, taigi, užsakinėjami ir tampomi lengva ranka. Kuo tai susiję su Vilniaus gatvėmis? Tuo, kad tie, kam gyvenimui realiai nereikia užsidirbti, tie, kam garantuotas biudžetas, ko gero nesupras verslų.
Didelius gal dar gerbs iš baimės dėl jų įtakos, o mažus dar ir pašieps. Seniai stebiu, kaip valdininkai šaiposi iš smulkaus verslo, individualių veiklų. Tai labai trumparegiška. Kiekvienas verslas, kiekviena individuali veikla reiškia, kad valstybei reikia mokėti viena pašalpa mažiau. Ir kad iš biudžeto ne paimami, pinigai, bet ten įnešami. Negerbti tų žmonių yra bjauru. Nesistengti padėti jiems yra bjauru. Nesiskaityti su jais, nesitarti yra bjauru. Pakentėti gatvių taisymą mes galime. Bet kai kuriuos tai veikia stipriau nei nepatogus pravažiavimas“, – rašė ji.