Opera gimė po itin ilgo ir kruopštaus kūrybinio proceso: parašyta 1904–1905 m., scenos šviesą ji išvydo 1913 m. balandį Nicos mieste, Prancūzijoje. Po pirmosios premjeros, atsižvelgęs į Claude’o Debussy pasiūlymus, M. de Falla pradinę numerinę operos formą pertvarkė į kūrinį, pasižymintį vientisesne muzikine tekstūra ir brandesne orkestruote.
Būtent ši versija, kurios premjera įvyko „Opéra-Comique“ teatre Paryžiuje 1913 m. gruodį, tapo standartine operos atlikimo versija. Kurdamas operą „Trumpas gyvenimas“, garsus kompozitorius pasiekė tokį meninio meistriškumo ir etninio autentiškumo lygį, kokio nebuvo pavykę įgyvendinti jokioje ankstesnėje ispanų lyrinėje dramoje.
M. de Falla sujungė profesionalią orkestruotę, išraiškingą melodiją ir tradicinius Ispanijos liaudies muzikos elementus. Tai leido šiai operai išsiskirti iš kitų to paties žanro kūrinių, kuriems trūko universalaus stiliaus ir technikos. Be to, ji neįprasta tuo, kad instrumentinei daliai skirta beveik tiek pat muzikinės erdvės, kiek ir vokalinei.
Susiję straipsniai
Tai pasakojimas apie didelę aistrą ir meilę, kuri negali peržengti socialinių ribų, apie likimą, nešantį pražūtį net tyriausiems troškimams. Pagrindinė siužeto linija sukasi apie Salud, beprotiškai įsimylėjusią Paco, tačiau nežinančią, kad jis jau pažadėtas kitai. Salud dėdė Salvadoras ir jos močiutė mėgina sutrukdyti jai suardyti artėjančias Paco vestuves.
Antrasis veiksmas išsiskleidžia konflikto metu per vestuvių šventę ir galiausiai baigiasi sudaužyta Salud širdimi bei dramatiška jos mirtimi prie Paco kojų – jaudinančia paniekos buvusiam mylimajam išraiška. Tarp šventės ir sielvarto, tarp meilės ir išdavystės gimsta drama, kurioje žmogaus širdis tampa tragiško likimo instrumentu.