Naujienų portalui Lrytas „Dog Camp“ atstovė Evelina Ranonytė išsamiai paaiškino susiklosčiusią situaciją.
Moteris pripažino, kad šis atvejis jiems patiems yra netikėtas. Visgi ji pridūrė, kad įstaigos darbuotojai darė viską, jog padėtų Algimanto augintiniui pasijusti geriau.
„Įvyko tragedija mūsų veikloje, apie kurią mes patys net negalvojome, kad taip gali atsitikti. Tačiau žinome, kad iš savo pusės padarėme viską, ką galėjome. Vis dėlto šunys, kurie yra labai, labai jautrūs, negali taip ilgai likti aplinkoje be šeimininko ar nuolat šalia esančio žmogaus.
Maria Randers pirmą kartą atvirai – apie sužadėtuves Amerikoje, gyvenimą naujame mieste ir būsimas vestuves
Marso situacija yra tikrai išskirtinė, nes tai be galo jautrus šuo, turintis labai jautrią nervų sistemą. Mes nežinome, ar tai nulemta genetiškai, ar kažkas atsitiko keliaujant į Lietuvą.
Šeimininkas į mus kreipėsi būtent pagal rekomendacijas, nes jo kaimynai pas mus palikdavo savo šunis – sudėtingus, sportinius, kuriuos prižiūrėti gali ne bet kas. Tie šunys pas mus per metus apsistoja du ar tris kartus ir visada sugrįžta.
Susiję straipsniai
Sugrįžta ir dauguma mūsų klientų – tiek tie, kurie kreipiasi dėl šunų priežiūros per atostogas, tiek tie, kurie kreipiasi dėl dresūros. Tai taip pat sudėtingi šunys, kuriems niekas kitas negali padėti, o mes padedame. Vėliau jų šeimininkai taip pat naudojasi mūsų viešbučio paslaugomis, nes nori išsaugoti pasiektą rezultatą ir žino, kad šunys jau yra pripratę prie šios aplinkos ir jiems viskas bus gerai.
Pagrindiniai mūsų klientai yra būtent tie, kurie kreipiasi dėl viešbučio paslaugų. Todėl be rekomendacijų išlaikyti ir tęsti savo veiklą mums būtų tiesiog neįmanoma.
Mes labai puoselėjame savo reputaciją, todėl, jeigu šuniui kas nors atsitinka, greitai imamės veiksmų, komunikuojame su šeimininku ir pasidarome išvadas, kad tai nepasikartotų“, – teigė „Dog Camp“ atstovė.
E. Ranonytė pabrėžė, kad Algimanto augintinis išsiskyrė jautrumu, todėl jo priežiūra reikalavo išskirtinio dėmesio.
Moteris pridūrė, kad šuniui buvo taikomas gydymas, apie kurį A. Minalga-Soliaris buvo informuotas.
„Grįžtant prie Marso, Algimantas susidūrė su problemomis, susijusiomis su jo elgsena. Kaip jau minėjau, tai labai jautrus šuo. Jis toks jautrus, kad net namuose pavyduliauja, o lauke neklauso, tempia pavadėlį, išsigąsta garsų ir tampa nevaldomas.
Kai šuo yra toks didelis ir nevaldomas, kyla pavojus tiek šeimininkui, tiek pačiam šuniui, tiek aplinkiniams. Marsą atvežė šeimininkas ir, kaip kiekvienam šuniui, jam prasidėjo adaptacijos laikotarpis. Daugumai šunų atsiskyrimas nuo šeimininkų yra didžiulis iššūkis.
Mes turime savo sistemą ir ja vadovaujamės, todėl mūsų neišgąsdino tai, kad Marsas keletą dienų nevalgė. Vėliau jis pradėjo valgyti, tačiau čia yra vienas labai svarbus niuansas.
Marsas gaudavo 800 ir daugiau gramų sauso maisto. Nors šuo nemažas, vis tiek tai yra didelė sauso maisto norma. Dar iki atvykimo į mūsų viešbutį Marso organizmas dirbo didelėmis apkrovomis.
Kai jis nustojo valgyti, jo organizmas ir virškinimo sistema gavo pailsėti bei atsistatyti. Tačiau vėl sugrįžus prie tokios didžiulės normos – 800 gramų – jo organizmas patyrė didžiulį šoką. Todėl jis pradėjo nebepasisavinti maisto ir viduriuoti.
Mes pranešėme šeimininkui apie viduriavimą. Jis mums patarė, kokius vaistus naudoja namuose, todėl juos naudojome ir mes. Viduriavimas tai nustodavo, tai vėl atsirasdavo. Taip pat atsirado pavydulingumas.
Todėl pasitarėme su šeimininku ir, praėjus daugiau nei dviem savaitėms (tikslų laikotarpį dar patikslinsime), nusprendėme, kad reikia nuvežti Marsą pas veterinarus. Iki tol taip pat kalbėjomės ir konsultavomės su veterinarais, ką reikėtų daryti.
Kadangi šeimininkas sakė, kad Marsas ir namuose pavyduliauja bei pasitaiko įvairių problemų, manėme, kad šeimininko rekomenduoti vaistai (jų pavadinimą patikslinsime) turėtų padėti.
Mes tikrai matėme pagerėjimą, tačiau vis tiek nusprendėme nuvežti Marsą pas veterinarus. Dėl šuns vežimo pas veterinarus mes visada tariamės su šeimininku, jeigu situacija nėra skubi.
Nuvažiavome pas veterinarus ir būtent iš jų gavome visą šią informaciją apie galimą organizmo šoką dėl maisto. Veterinarai mums paaiškino, kad Marsas tikėtina patyrė organizmo šoką, prie kurio prisidėjo ir stresas dėl to, kad jis yra be šeimininko, tarp kitų šunų“, – aiškino atstovė.
Anot E. Ranonytės, nepaisant visų įmanomų įdėtų pastangų, Algimanto šuns svoris vis tiek krito.
„Kai buvome pas veterinarus, Marsui buvo atlikti kraujo tyrimai, įvertinta jo būklė. Toliau laikėmės veterinarų nurodymų.
Nusprendėme, kad reikėtų pakeisti maistą, tačiau neskubėti didinti jo normos. Nors Marsas jau tuo metu buvo labai sulysęs ir praradęs daug skysčių, turėjome jam duoti mažesnį maisto kiekį, nei reikalavo jo norma, kad organizmas vėl nepatirtų didžiulio šoko.
Po truputį maisto normą didinome, tačiau vis tiek matėme, kad Marsas liesėja. Kai pasiekėme reikalingą normą, pastebėjome, kad Marsas pradėjo priaugti svorio ir jo būklė gerėjo. Tuomet patikėjome, kad problema yra išspręsta.
Tačiau vėliau Marsas vėl pradėjo viduriuoti ir sparčiai netekti svorio. Nusprendėme vėl duoti vaistus, tačiau pastebėjome, kad viduriavimas nesiliauja, o svoris ir toliau krinta.
Mes nebežinojome, ką reikėtų daryti, todėl dar kartą pasitarėme su šeimininku ir vėl nuvežėme Marsą pas veterinarus. Veterinarijos klinikoje jam buvo pastatytos lašelinės, suleisti reikalingi vitaminai ir suteikta kita reikalinga pagalba. Po procedūrų Marsas buvo grąžintas mums.
Pranešėme šeimininkui, kad Marsas nebegali likti pas mus, nes manėme, jog pagrindinė problema yra ta, kad jis negali būti be savo šeimininko. Todėl laukėme, kol baigsis šeimininko kelionė ir jis galės atsiimti šunį“, – dėstė E. Ranonytė.
„Dog camp“ atstovė taip pat pakomentavo apie tai, kaip ant šuns kūno atsirado aiškiai matomos žaizdos ir pragulos.
„Apie atsiradusias žaizdas šeimininkui buvo pranešta. Anksčiau šių žaizdų nepastebėjome nei mes, nei veterinaras. Kadangi Marsas buvo labai stipriai sulysęs, praradęs daug skysčių ir gulėjo ant kietesnių paviršių, jo kūnas tapo itin pažeidžiamas.
Negalėjome jam patiesti labai minkšto pagrindo, nes jis dažnai viduriuodavo ir vemdavo, todėl patiesalai greitai tapdavo nehigieniški. Kiekvieną dieną turėdavome valyti jo kambarį, keisti patiesalus ir prausti patį Marsą. Mes jį intensyviai prižiūrėjome.
Pragulos ir žaizdos atsirado būtent paskutinėmis apgyvendinimo dienomis, ir apie jas šeimininkui buvo pranešta“, – teigė atstovė.
Po šios situacijos A. Minalga-Soliaris paviešino kelias nuotraukas, kuriose matosi ne tik sulysęs jo augintinis, bet ir nehigieniškai atrodanti stovyklos aplinka. Buvo paviešintas ir vaizdo įrašas, kuriame matyti kitas nevalytame narve paliktas šuo.
„Algimantas taip pat paviešino kitų šunų nuotraukas ir vaizdo įrašus. Tačiau svarbu paminėti, kad dalimi šios medžiagos pasidalijo ne patys šių šunų šeimininkai.
Vienoje iš nuotraukų matomas šuo, kurio kaklas buvo stipriai pažeistas. Dėl drėgmės jo kaklo oda iššuto, o vėliau atsirado pūliavimas. Darbuotojai šią problemą pastebėjo pavėluotai.
Šuo nesileisdavo apžiūrimas, todėl pastebėti problemą buvo sudėtinga. Kai ją pastebėjome, nuvežėme šunį pas veterinarus. Apie visą situaciją buvo komunikuojama su šeimininkais. Šuo pasveiko, o jo šeimininkai vėliau dar ne kartą naudojosi mūsų paslaugomis. Daugiau jokių incidentų su šiuo šunimi neturėjome.
Kitas paviešintas atvejis susijęs su šunimi, kurio šeimininkai išvykimo dieną susidūrė su netikėta problema. Žmogus, kuris turėjo prižiūrėti jų šunį, paskutinę akimirką atsisakė tai daryti, nes šuo buvo agresyvus. Kadangi šeimininkai buvo girdėję gerų atsiliepimų apie mus, nusprendė šunį palikti mūsų priežiūrai.
Tačiau susidūrėme su problema – negalėjome šuns saugiai išsivesti iš jo kambario. Jis patyrė labai didelį stresą, dėl kurio pradėjo viduriuoti. Žmogus, kuris nufilmavo paviešintą vaizdo įrašą, net negalėjo saugiai prieiti prie šuns ir išvalyti kambario dėl jo agresyvaus elgesio.
Iš šios situacijos pasidarėme išvadas ir įdiegėme sistemas, leidžiančias agresyviems šunims patekti į lauko kiemelį be tiesioginio kontakto su darbuotojais. Taip galime saugiau prižiūrėti tokius šunis ir užtikrinti jų aplinkos higieną.
Dar vienoje nuotraukoje matomas belgų aviganis, kurio kojoje yra žaizda. Šis šuo susižeidė koją bėgiodamas. Iš pradžių tai buvo įpjovimas. Mes nuvežėme šunį pas veterinarus ir apie visą situaciją informavome šeimininką. Šunį intensyviai prižiūrėjome, tačiau, kai jis likdavo vienas, nusiplėšdavo apsauginį kūgį, išsilaižydavo žaizdą ir ją dar labiau išsidraskydavo“, – tikino stovyklos atstovė.
Galiausiai E. Ranonytė pabrėžė, kad per visus dresūros stovyklos darbo metus tokių atvejų yra pasitaikę nedaug.
„Stovykloje esame turėję apie 200 dresuojamų šunų – tiek apgyvendintų stovykloje, tiek lankiusių individualias pamokas. Per visą šį laikotarpį pasitaikė tik keli atvejai, kai dėl dresūros įrankių atsirado bėrimų, alerginių reakcijų ar nedidelių žaizdelių kaklo srityje.
Tokios žaizdelės gali atsirasti dėl alerginių reakcijų, stipriai sudrėkusio kaklo arba dėl trinties į dresūros įrankio kontaktinius taškus, ypač jei šuns oda yra jautri.
Dresūros įrankiai yra sukurti taip, kad tinkamai naudojami nežalotų šuns, nes jų paskirtis nėra sukelti sužalojimus. Marso žaizdos atsirado ne dėl dresūros įrankių“, – tikino „Dog camp“ atstovė.
Primename, kad A. Minalga-Soliaris tikino dabar kovojantis dėl savo augintinio Marso gyvybės. Plačiau apie tai galite skaityti čia.