Prevencinės programos užkerta kelią psichikos sutrikimams

Remiantis statistika, sergančiųjų psichikos ligomis pasaulyje nuolat daugėja. Vis daugiau žmonių dėl užklupusios ligos tampa neįgalūs. Ne išimtis – ir Lietuva.

Psichikos ir kitoms ligoms įtakos turi padidėjęs gyvenimo tempas<br>V. Balkūno nuotr.
Psichikos ir kitoms ligoms įtakos turi padidėjęs gyvenimo tempas<br>V. Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lina Jakubauskienė

Jul 3, 2015, 5:10 PM, atnaujinta Apr 5, 2018, 11:52 AM

Susirgti gali kiekvienas

Šiuo metu pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus gydosi beveik 164 tūkst. asmenų – tai sudaro maždaug 5,5 proc. visų Lietuvos gyventojų. Iš jų apie 103,5 tūkst. (apie 3,5 proc.) – dėl psichikos sutrikimų; 61,2 tūkst. (apie 2 proc.) – dėl priklausomybės ligų (55,5 tūkst. – dėl priklausomybės nuo alkoholio ir beveik 6 tūkst. – priklausomybės nuo psichoaktyvioms medžiagoms). Daugėja nuotaikos, miego, nerimo sutrikimų. Dažni ir savižudybės atvejai.

Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės daktarės psichiatrės Onos Davidonienės, net 50 proc. žmonių per gyvenimą patiria didesnį ar mažesnį psichikos sutrikimo epizodą. Taigi akivaizdu tarp sergančiųjų galime atsidurti kiekvienas iš mūsų.

Gydytojos teigimu, tiek psichikos, tiek kitoms ligoms įtakos turi padidėjęs gyvenimo tempas, patiriamas stresas bei įvairios socialinės ar emocinės krizės, visuomenėje vyraujantis netolerantiškumas, dažnai lydimas agresyvumo arba abejingumo. Visa tai silpnina psichikos sveikatą bei gali tapti negalios priežastimi.

Rizikos grupėje – vaikai

Vaikų psichikos sveikatai neigiamos įtakos gali turėti netinkamas tėvų ir bendraamžių elgesys. „Stebina lietuvaičių požiūris į vaikų auginimą – žmonės neįsivaizduoja, kad galima vaiką auginti be smurto. Smurtas prieš vaikus tapęs tarsi savotiška norma, tėvai įsivaizduoja, kad pagarbą sau galima išsiugdyti tik smurtaujant. Tėvams trūksta tėvystės įgūdžių. Šiuo metu jau parengtos, bet kol kas sistemiškai nepradėtos įgyvendinti tėvystės įgūdžių ugdymo bei tėvų konsultavimo programos. Itin neigiamą įtaką psichikos sveikatai turi ir mokyklose paplitusios patyčios“, – kalba O. Davidonienė.

Apklausos rodo, kad vienas iš dešimties vaikų ir paauglių bent kartą per mėnesį pagalvoja apie savižudybę. Per 2014-uosius, Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje prieš save ranką pakėlė 32 paaugliai iki devyniolikos metų.

O. Davidonienės teigimu, kol kas Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama įvairioms programoms bei psichikos sutrikimų prevencijai, kurios galėtų užkirsti kelią ligai, tuo pačiu – ir negaliai atsirasti.

Programos – ligų prevencijai

Birželio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Sveikatinimo ir ligų prevencijos priemonių sąrašą – iš viso 27 priemonėms įgyvendinti bus skirta 200 tūkst. eurų, rašoma sostinės savivaldybės pranešime spaudai.

Nemažai dėmesio žadama skirti jaunimo psichologinėms problemoms spręsti. Kaip rodo statistika, daugėja vaikų ir jaunuolių, turinčių psichikos sveikatos problemų, taip pat plinta tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.

Svarbu, kad pagalbos vaikai bei paaugliai sulauktų jiems patogiausiais būdais – šiuo atveju jie galės į specialistą kreiptis telefonu ar internetu.

„Vaikų linijai skiriama daugiau lėšų nei pernai ar užpernai. Šia prevencine priemone siekiama užtikrinti nenutrūkstamą teikiamą pagalbą telefonu ir internetu. Planuojama atsiliepti į 20 000 skambučių, o tai yra apie 1 800 darbo valandų, ir atsakyti į 300 elektroninių laiškų – apie 300 darbo valandų“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė.

„Vaikų linija“ – tai pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams, teikianti nemokamą ir anoniminę pagalbą telefonu ir internetu. Pagalbą vaikams ir paaugliams teikia apie 130 konsultantų, 120 iš jų – savanoriai.

Remiantis statistika, daugiausia į „Vaikų liniją“ kreipiasi 11–15 m. paaugliai – jie sudaro pusę visų besikreipiančiųjų. Šiek tiek rečiau pagalbos „Vaikų linijoje“ ieško 7–10 metų vaikai, o 16–18 metų paaugliai beveik nesikreipia, bet jie yra labiau linkę apie išgyvenimus ir sunkumus rašyti internetu.

Pagalvota ir apie neįgaliuosius

Be šios prevencijai skirtos programos, bus įgyvendinama ir nemažai neįgaliesiems skirtų priemonių. Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijai skirta lėšų programai „Kartu paverskim negalią galia“, Vilkpėdės ligoninei – „Psichologinės ir socialinės pagalbos kokybės gerinimas Vilkpėdės ligoninės neįgaliesiems ir senyvo amžiaus pacientams bei jų artimiesiems“.

Lietuvos asociacija „Gyvastis“ įgyvendins programą „Psichologinė ir socialinė pagalba transplantuotiems bei dializuotiems neįgaliesiems ir jų artimiesiems bei visuomenės švietimas organų donorystės temomis“.

Lazdynų poliklinikos specialistai rūpinsis gyventojų psichikos sveikatos stiprinimu, savižudybių ir smurto prevencija. Onkohematologinių ligonių bendrijai „Kraujas“ skirta lėšų programai „Psichologinė, dvasinė ir socialinė pagalba neįgaliesiems ir senyvo amžiaus onkologiniams pacientams bei jų artimiesiems“.

Kitos Sveikatinimo ir ligų prevencijos priemonės skirtos įvairių amžiaus grupių žmonių sveikatai stiprinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.