Dažnai teigiama, kad santuoka yra sunkus dviejų žmonių įdirbis reikalaujantis ne tik vis pasipildančios kantrybe taurės, pagarba paremtos meilės, pasitikėjimo, bet ir svarbiausia – nepamiršti vienas kitą įsimylėti vis iš naujo. Mano istorija ir yra apie tai, kaip aš įsimylėjau savo vyrą iš naujo ir kaip abu supratome, kad tai daryti reikia vis dažniau. Esame jauni 30–mečiai, gyvename kartu jau 10 metų, o santuokoje 5, tačiau vaikų neturime ir nelabai norime. Atrodo, ko gi gali trūkti jauniems žmonėms, negi ir juos jau gali išvesti iš kelio buitis, rutina?